Kodėl fotoblyksčiai genda ir ką su tuo daryti
Fotoblykstė – vienas tų prietaisų, apie kurį fotografas prisimena tik tada, kai ji nustoja veikti. Kol viskas gerai, ji tiesiog sėdi ant kameros ar krepšyje, o kai prireikia – atsisako dirbti. Ir čia prasideda tikras galvos skausmas: ar verta taisyti, ar geriau pirkti naują, o gal tai kažkas, ką galima sutvarkyti pačiam?
Atsakymas dažniausiai priklauso nuo to, kokia problema ir kokia blykstė. Pigesnį kinietišką modelį už 30 eurų taisyti pas meistrą tikriausiai nėra prasmės – remontas gali kainuoti daugiau nei nauja. Tačiau jei turite rimtą Profoto, Godox AD600 ar net seną Nikon SB-900, tai visai kita istorija. Tokius prietaisus verta ir galima taisyti, o daugeliu atvejų – net patiems.
Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias fotoblyksčių problemas, jų priežastis ir tai, ką galite padaryti – tiek namuose, tiek kreipiantis į specialistą.
Blykstė neužsidega arba užsidega per retai
Tai bene dažniausia problema, su kuria susiduria fotografai. Blykstė tarsi veikia – įsijungia, rodo kažkokius skaičius ekrane – bet kai nuspaudžiate užraktą, nieko neatsitinka. Arba mirksi tik kas trečią ar ketvirtą kartą.
Pirmiausia reikia patikrinti elementariausius dalykus. Baterijos – tai numeris vienas. Net jei baterijos atrodo pilnos, jos gali nebeduoti pakankamai srovės, kad kondensatorius įsikrautų iki reikiamo lygio. Ypač tai aktualu su AA baterijomis – jos gali rodyti 1,4V, bet po apkrova kristi iki 1,1V, o to blykstei neužtenka. Sprendimas: pabandykite su šviežiomis šarminėmis arba dar geriau – NiMH įkraunamomis baterijomis.
Jei baterijos tikrai geros, problema gali būti kondensatoriuje. Kondensatorius – tai fotoblyksčių širdis. Jis kaupia energiją ir ją momentaliai išleidžia per blyksnį. Laikui bėgant kondensatoriai „sensta” – jų talpa mažėja, jie nebegali sukaupti pakankamai energijos arba tai daro labai lėtai. Tai ypač aktualu blyksčių, kurios ilgai gulėjo nenaudojamos.
Praktinis patarimas: Jei blykstė ilgai gulėjo sandėlyje, pabandykite ją „atgaivinti”. Įdėkite baterijas ir palikite blykstę įjungtą minimalios galios režimu 30–60 minučių. Kondensatorius pamažu „prisimins” savo darbą. Kartais tai padeda, kartais ne – bet tai nemokamas pirmasis žingsnis.
Kita galima priežastis – blokuojantis tranzistorius arba tiristoriaus gedimas. Tai jau elektronikos problema, kurią namuose spręsti sunkiau, bet ne neįmanoma, jei turite bazinių elektronikos žinių ir multimetrą.
Blykstė užsidega, bet šviesa silpna arba netolygiai paskirstyta
Ši problema kiek klastingesnė, nes blykstė tarsi veikia, bet rezultatas – nuviliantis. Nuotraukos atrodo nepakankamai apšviestos arba viena pusė ryškesnė nei kita.
Silpna šviesa dažniausiai reiškia, kad kondensatorius nebesilaiko pilnai įkrautas arba blyksnio vamzdelis (flash tube) pradeda senėti. Blyksnio vamzdelis – tai ta stiklinė arba kvarcas vamzdelio formos detalė, per kurią eina iškrova. Ji nėra amžina. Po kelių dešimčių tūkstančių blyksnių ji pradeda „pavargti” – jos vidinis sluoksnis apsitraukia, šviesos pralaidumas mažėja.
Netolygus apšvietimas – tai atskira tema. Jei viena blykstės pusė šviečia ryškiau, problema gali būti:
- Sugadintas ar deformuotas reflektorius
- Blyksnio vamzdelis pasislinkęs iš savo vietos
- Fresnelio lęšis (jei blykstė turi tokį) subraižytas ar įtrūkęs
- Vidinis difuzorius nešvarus arba pažeistas
Reflektorius – tai ta sidabrinė arba balta lėkštė už blyksnio vamzdelio. Jos paskirtis – nukreipti šviesą į priekį. Jei ji deformuota, pavyzdžiui, dėl perkaitimo ar smūgio, šviesa sklinda netolygiai. Kartais reflektorių galima atsargiai ištiesinti, kartais reikia keisti.
Ką galite padaryti patys: Atidarykite blykstę (jei tai leidžia jos konstrukcija) ir apžiūrėkite reflektorių bei vamzdelį. Jei vamzdelis pajuodęs iš vieno galo – jis sensta ir artimiausiu metu reikės keisti. Jei reflektorius nešvarus – atsargiai nuvalykite minkštu audiniu be abrazyvų.
Blykstė perkaista ir išsijungia
Tai problema, su kuria susiduria fotografai, dirbantys intensyviai – vestuvių fotografai, studijiniai fotografai, kurie šaudo seriją po serijos. Blykstė po kelių dešimčių blyksnių tiesiog išsijungia ir atsisako veikti, kol neataušta.
Tam tikras apsauginis perkaitimas yra normalus ir netgi pageidautinas – tai apsaugos mechanizmas, kuris neleidžia blykstei sudegti. Tačiau jei blykstė išsijungia po 10–15 blyksnių, tai jau problema.
Dažniausiai kalta aušinimo sistema. Daugelyje blyksčių yra maži ventiliatoriai arba šilumos laidūs elementai, kurie nukreipia šilumą nuo kondensatoriaus ir blyksnio vamzdelio. Jei ventiliatorius užsikimšęs dulkėmis arba sugedęs – šiluma kaupiasi greičiau nei turėtų.
Kita priežastis – terminis jutiklis, kuris matuoja temperatūrą ir siunčia signalą išsijungti. Kartais šie jutikliai „išsiderina” ir pradeda reaguoti per anksti. Tai jau elektronikos remontas, kuriam reikia specialisto.
Praktinis patarimas: Jei dirbate intensyviai, darykite pauzes. Tai skamba trivialiai, bet daugelis fotografų tiesiog nepaiso blykstės perkaitimo perspėjimų. Taip pat galite naudoti išorinį maitinimo šaltinį (battery pack) – tai sumažina vidinių baterijų apkrovą ir kartu šiek tiek mažina perkaitimą. Ir, žinoma, reguliariai valykite ventiliacijos angas – dulkės yra pagrindinis priešas.
Gedusi sinchronizacija ir ryšys su kamera
Ši problema pasireiškia keistai: blykstė veikia, kai ją suaktyvinate rankiniu mygtuku, bet nekomunikuoja su kamera. Arba TTL režimas neveikia, arba blykstė užsidega ne laiku – per anksti arba per vėlai.
Pirmiausia – kontaktai. Tiek kameros, tiek blykstės „kojos” (hot shoe) kontaktai laikui bėgant oksiduojasi, ypač jei fotografuojate drėgnoje aplinkoje. Oksiduoti kontaktai – tai padidėjusi varža, o tai reiškia, kad signalas perduodamas netiksliai arba visai neperduodamas.
Sprendimas paprastas: nuvalykite kontaktus. Naudokite specialų kontaktų valiklį (contact cleaner) arba tiesiog švarų trintuko gabalėlį. Atsargiai – nespauskite per stipriai, ypač ant kameros kontaktų. Po valymo patepkite plonu sluoksniu kontaktų tepalo (contact grease) – tai sulėtins oksidacijos procesą.
Jei kontaktai švarūs, bet problema išlieka, gali būti sugedęs sinchronizacijos kabelio lizdas (PC sync port), jei blykstė tokį turi. Šie lizdai yra mechaniškai silpna vieta – jie dažnai lūžta, ypač jei kabelis buvo traukiamas kampu. Šio lizdo keitimas – gana paprastas litavimo darbas, kurį gali atlikti bet kas su baziniais litavimo įgūdžiais.
TTL gedimas – tai sudėtingesnė tema. TTL (Through The Lens) sistema remiasi sudėtinga komunikacija tarp kameros ir blykstės. Jei ši komunikacija sutrinka, priežastis gali būti tiek kameros, tiek blykstės pusėje. Prieš nešant į remontą, pabandykite atnaujinti blykstės programinę įrangą (firmware) – kai kurie gamintojai išleidžia atnaujinimus, kurie sprendžia suderinamumo problemas.
Mechaniniai gedimai: galva, zumas, difuzorius
Fotoblyksčiai – tai ne tik elektronika. Jie turi ir mechaninių dalių, kurios irgi genda. Sukiojama galva, automatinis zumas, sulankstomi difuzoriai – visa tai laikui bėgant gali pradėti veikti netinkamai.
Sukiojama galva – bene dažniausias mechaninis gedimas. Po intensyvaus naudojimo mechanizmas, kuris laiko galvą pasirinktoje pozicijoje, pradeda slidinėti. Galva nebesilaiko nustatytame kampe ir krypsta žemyn. Sprendimas dažniausiai paprastas: reikia priveržti atitinkamą varžtą arba pakeisti nusidėvėjusią plastikinę poveržlę. Tai galima padaryti patiems, jei turite atitinkamą atsuktuką ir drąsos atsukti blykstę.
Automatinis zumas – tai mechanizmas, kuris judina blyksnio vamzdelį arba Fresnelio lęšį, keisdamas šviesos kampą pagal objektyvo židinio nuotolį. Jei zumas neveikia, dažniausiai kalta maža varikliuko pavaros juosta (belt) arba pats varikliukas. Tai jau sudėtingesnis remontas, bet kai kuriuose modeliuose – visai įmanomas namuose.
Svarbus patarimas dėl mechaninių remontų: Prieš atidarydami blykstę, būtinai išimkite baterijas ir palaukite bent 30 minučių. Kondensatorius gali laikyti pavojingą įtampą (iki 300–400V) net ir išjungus blykstę. Tai nėra juokai – tokia iškrova gali rimtai pakenkti. Jei nesate tikri, ką darote – geriau kreipkitės į specialistą.
Kada remontą daryti patiems, o kada kreiptis į meistrą
Ši riba nėra visada aiški, bet yra keletas orientyrų, kurie padės apsispręsti.
Galite daryti patys:
- Kontaktų valymas ir tepimas
- Ventiliacijos angų valymas
- Baterijų skyriaus kontaktų taisymas (jei sulenkti)
- Galvos mechanizmo priveržimas
- Kondensatoriaus „atgaivinimas” (ilgas įkrovimas)
- Firmware atnaujinimas
- Blyksnio vamzdelio keitimas (jei turite tinkamą atsarginę dalį ir žinote, ką darote)
Geriau kreiptis į specialistą:
- Kondensatoriaus keitimas (aukšta įtampa, reikia žinių)
- Pagrindinės plokštės remontas
- TTL sistemos gedimas
- Terminio jutiklio keitimas
- Bet kas, kas reikalauja litavimo ant pagrindinės plokštės
Kur ieškoti specialistų? Lietuvoje fotoblyksčių remontą siūlo keletas elektronikos remonto dirbtuvių, tačiau ne visos turi patirties būtent su fotoblyksčiais. Geriausias būdas – fotografų bendruomenės forumai ir Facebook grupės, kur kolegos gali rekomenduoti patikrintus meistrus. Taip pat verta kreiptis į oficialius prekybos atstovus – Godox, Profoto ir kiti gamintojai kartais turi servisų tinklą arba bent jau gali nukreipti pas tinkamą specialistą.
Prevencinė priežiūra: kaip ilgiau išlaikyti blykstę veikiančią
Geriausia blykstės problema – ta, kurios niekada neatsiranda. Ir nors niekas negali garantuoti, kad elektronika nesuges, tinkama priežiūra gerokai prailgina prietaiso gyvenimą.
Pirma ir svarbiausia – saugojimas. Jei blykstė ilgai nenaudojama, išimkite baterijas. Baterijos, ypač šarminės, gali nutekėti ir sunaikinti kontaktus bei vidinę elektroniką. Tai vienas iš dažniausių ir kartu labiausiai išvengiamų gedimų.
Antra – reguliarus naudojimas. Tai gali skambėti paradoksaliai, bet kondensatoriai „mėgsta” būti naudojami. Blykstė, kuri gulėjo sandėlyje dvejus metus, greičiau sugenda nei ta, kuri naudojama reguliariai. Jei blykstė ilgai nenaudojama, bent kartą per mėnesį ją įjunkite ir padarykite kelis blyksnius.
Trečia – temperatūra ir drėgmė. Fotoblyksčiai nemėgsta ekstremalių temperatūrų. Niekada nepalikite blykstės karštoje mašinoje vasarą – kondensatoriai ir kiti komponentai kenčia nuo karščio. Drėgmė – taip pat priešas. Jei fotografuojate lauke lietingą dieną, naudokite apsauginį maišelį arba bent jau po fotografavimo leiskite blykstei išdžiūti prieš dėdami į krepšį.
Ketvirta – reguliarus kontaktų valymas. Tai reikia daryti bent kartą per metus, o jei fotografuojate daug – dažniau. Švarūs kontaktai – tai patikimas ryšys su kamera ir mažiau gedimų.
Kai blykstė tampa kolekcine preke, o ne darbo įrankiu
Yra momentas, kai reikia priimti sunkų sprendimą: ar ši blykstė dar verta remonto, ar laikas su ja atsisveikinti. Čia nėra universalaus atsakymo, bet yra keli klausimai, kurie padeda apsispręsti.
Kiek kainuoja remontas, palyginti su blykstės verte? Jei remontas kainuoja daugiau nei 50% blykstės rinkos vertės, rimtai pagalvokite. Jei blykstė sena ir atsarginių dalių nebegamina – tai papildomas argumentas prieš remontą.
Ar blykstė turi sentimentinę ar praktinę vertę? Sena Nikon SB-24, kuri naudojosi jūsų tėvas, gali būti verta remonto ne dėl ekonominių, o dėl asmeninių priežasčių. Ir tai visiškai suprantama.
Ar problema pasikartoja? Jei blykstę taisote jau trečią kartą dėl tos pačios problemos, tai signalas, kad prietaisas „nori” išeiti į pensiją. Kartais geriau investuoti į naują, patikimą modelį, nei nuolat leisti pinigus remontui.
Fotoblyksčių remontas – tai ne raketų mokslas, bet reikalauja pagarbos ir atsargumo. Daugelį problemų galima išspręsti patiems, jei turite kantrybės, bazinių žinių ir, svarbiausia, suprantate pavojus, susijusius su aukšta įtampa. Likusias problemas geriau patikėti specialistams – tai ne silpnumo ženklas, o protingas sprendimas. Svarbiausia – neleisti problemai „bręsti”: kuo anksčiau pastebėsite ir spręsite gedimą, tuo didesnė tikimybė, kad blykstė dar ilgai tarnaus.
