Kodėl objektyvai lūžta ten, kur nesitiki
Fotografai dažnai galvoja, kad objektyvas sugenda tada, kai nukrenta ant žemės arba patenka į lietų. Iš tikrųjų didžioji dalis mechaninių pažeidimų atsiranda visiškai kitaip – lėtai, nepastebimai, per dešimtis mažų klaidų, kurių kiekviena atskirai atrodo visiškai nekenksminga. Objektyvas – tai tikslus mechaninis prietaisas su dešimtimis judančių dalių, ir jis reikalauja daugiau dėmesio nei dauguma fotografų jam skiria.
Šiame straipsnyje kalbėsime ne apie akivaizdžius dalykus – nekritink, nesušlapink. Kalbėsime apie tai, ko dauguma fotografų nežino arba žino, bet ignoruoja, kol problema netampa brangi.
Fokusavimo žiedo problemos – tylus ir brangus gedimas
Vienas iš dažniausių mechaninių pažeidimų, su kuriais susiduria tiek mėgėjai, tiek profesionalai – fokusavimo žiedo susidėvėjimas arba pažeidimas. Tai nėra kažkas, kas įvyksta per vieną dieną. Tai procesas, kuris trunka mėnesius ar net metus.
Problema prasideda nuo to, kaip žmonės laiko objektyvą. Daugelis fotografų, keičiant objektyvus, griebia juos per fokusavimo žiedą – tai yra labiausiai prieinamas ir patogus vietas. Tačiau būtent ten yra subtiliausi mechanizmai. Kiekvienas toks sugriebimas su šiek tiek per daug jėgos, kiekvienas nesąmoningas paspaudimas – visa tai kaupiasi.
Kitas dažnas kaltininkas – autofokuso ir rankinio fokusavimo derinimas netinkamu būdu. Kai kuriuose objektyvuose (ypač senesniuose Canon EF serijos) galima fokusavimo žiedą sukti net tada, kai fotoaparatas veikia AF režimu. Tai gali pažeisti vidines pavaras. Prieš sukdami žiedą rankiniu būdu, visada patikrinkite, ar jūsų objektyvas palaiko vadinamąjį full-time manual focus – jei ne, perjunkite į MF režimą.
Praktinis patarimas: Laikydami objektyvą, stenkitės griebti jį per zoom žiedą arba per fiksuotą korpuso dalį. Fokusavimo žiedas – ne rankena.
Zoom mechanizmo gedimas – dažniausiai žmogaus klaida
Zoom objektyvai turi vieną silpną vietą – jų išskleidžiamas vamzdis. Tai ta dalis, kuri išlenda, kai priartinate vaizdą. Ir tai yra vienas labiausiai pažeidžiamų elementų, nes žmonės su juo elgiasi labai nerūpestingai.
Pirmoji problema – vadinamasis zoom creep, arba zoom slinkimas. Tai atsitinka, kai objektyvo vidinis mechanizmas susidėvi ir zoom žiedas nebesilaiko pasirinktoje padėtyje – lęšis tiesiog „slenka” žemyn savo svoriu. Daugelis fotografų tai laiko normalia būkle ir tiesiog taikosi su tuo. Bet tai yra ankstyvasis mechaninio gedimo požymis, kurį galima ir reikia spręsti.
Antroji problema – fizinis smūgis į išskleidžiamą vamzdį. Jei objektyvas nukrenta ant žemės su išskleistais lęšiais, žala bus daug didesnė nei tuo atveju, jei jis būtų sutrauktas. Todėl paprasta taisyklė: nešiodami fotoaparatą su objektyvu, visada palikite zoom minimumo padėtyje.
Trečioji, ir galbūt mažiausiai žinoma problema – zoom mechanizmo naudojimas šaltyje. Kai temperatūra krenta žemiau nulio, tepalai objektyvo viduje sutirštėja. Jei tuo metu bandote greitai ir jėga sukti zoom žiedą, galite pažeisti vidines pavaras. Leiskite objektyvui šiek tiek apšilti arba sukite žiedą lėtai ir atsargiai.
Tvirtinimo žiedo dilema – mažas elementas, didelės pasekmės
Objektyvo tvirtinimo žiedas – tai ta dalis, kuri jungia objektyvą prie fotoaparato korpuso. Daugelis fotografų niekada apie jį negalvoja, kol jis nepradeda sukelti problemų. O problemos, kai jos prasideda, būna nemalonios.
Dažniausia klaida – netinkamas objektyvo uždėjimas ant korpuso. Jei objektyvą dedate ant fotoaparato skubotai, ne visiškai sulygiavę tvirtinimo žymeklius, ir tada bandote jį pasukti – galite subraižyti arba net pažeisti tvirtinimo žiedo kontaktus. Tai ypač pavojinga su elektriniais kontaktais, kurie perduoda duomenis tarp objektyvo ir korpuso.
Kitas pavojus – per dažnas objektyvų keitimas lauke, kur yra dulkių, smėlio ar drėgmės. Kiekvienas keitimas yra potenciali galimybė patekti nešvarumams į tvirtinimo mechanizmą. Smėlio grūdelis tvirtinimo žiede gali per kelias savaites subraižyti metalą taip, kad jungtis taps laisva.
Rekomendacija: Keisdami objektyvus lauke, visada pasukite fotoaparatą korpusu žemyn – taip gravitacija dirbs jūsų naudai ir dulkės nekris į vidų. Ir niekada neskubėkite – geriau praleisti kadrą nei sugadinti įrangą.
Lentikulo ir diafragmos mechanizmo pažeidimai
Diafragma – tai mechaninis elementas, kurį daugelis fotografų laiko savaime suprantamu dalyku. Jis atidaro ir uždaro objektyvą, reguliuoja šviesos kiekį. Ir jis gali sugesti taip, kaip jūs net neįsivaizduojate.
Vienas iš labiausiai paplitusių diafragmos pažeidimų – aliejaus patekimas ant diafragmos lamelių. Tai atsitinka, kai objektyvo viduje esantys tepalai su laiku migruoja į netinkamas vietas. Ant lamelių atsiradęs aliejus neleidžia joms judėti sklandžiai – diafragma pradeda „kabinti”, atsidaryti ir užsidaryti netolygiai. Tai tiesiogiai veikia ekspoziciją ir gali sukelti neaiškius, sunkiai diagnozuojamus ekspozicijos svyravimus nuotraukose.
Šios problemos dažniausiai atsiranda senuose objektyvuose, tačiau gali pasitaikyti ir naujuose, jei jie buvo laikomi netinkamomis sąlygomis – ypač didelėje temperatūroje. Automobilio bagažinė vasarą – viena blogiausių vietų laikyti optiką.
Kaip tai pastebėti? Jei matote, kad diafragma atsidaro lėtai arba netolygiai, jei lamelės atrodo riebalų padengtos, jei ekspozicija tampa nenuspėjama – tai ženklai, kad reikia kreiptis į servisą. Šios problemos pačiam spręsti nereikėtų – diafragmos mechanizmas yra labai subtilus.
Prevencija: Nelaikykite objektyvų karštose vietose. Automobilio salone vasarą temperatūra gali viršyti 60–70 laipsnių – tai pakankama temperatūra, kad tepalai pradėtų migruoti.
Kaip laikyti objektyvus, kad jie tarnautų ilgai
Laikymo sąlygos – tai tema, apie kurią kalbama mažai, nors ji yra viena svarbiausių. Daugelis fotografų tiesiog padeda objektyvą į krepšį ir pamiršta apie jį iki kito fotografavimo. Tai nėra katastrofa, bet ilgainiui gali sukelti problemų.
Drėgmė yra vienas didžiausių objektyvų priešų. Aukšta drėgmė skatina pelėsio augimą ant lęšių paviršių ir viduje. Pelėsis ant lęšio – tai ne tik estetinė problema, tai ir mechaninė, nes pelėsio siūleliai gali fiziškai pažeisti optinę dangą. Jei gyvenate drėgname klimate arba dažnai fotografuojate prie vandens, investuokite į sausą dėžę su drėgmės kontrole arba bent jau naudokite silikagelio paketėlius krepšyje.
Temperatūros svyravimai taip pat kenkia. Kai šaltas objektyvas patenka į šiltą patalpą, ant jo susikondensavęs vanduo gali patekti į vidų. Sprendimas paprastas – prieš nešdami objektyvą iš šalto į šiltą, įdėkite jį į maišelį ir leiskite temperatūrai lygintis palaipsniui. Tai užtrunka 20–30 minučių, bet išsaugo objektyvą.
Laikymo padėtis taip pat svarbi. Zoom objektyvus geriausia laikyti sutrauktus – tai sumažina mechaninę įtampą ant zoom mechanizmo. Fiksuoto židinio nuotolio objektyvus galima laikyti bet kokia padėtimi, tačiau geriau – su dangteliais iš abiejų pusių.
- Naudokite priekinius ir galinius dangtelius visada, kai objektyvas nenaudojamas
- Laikykite objektyvus vertikaliai, jei galite – taip mažiau spaudimo ant lęšių grupių
- Vengkite laikymo vietų su dideliais temperatūros svyravimais
- Drėgmė krepšyje neturėtų viršyti 45–50 proc. – silikagelis padeda tai kontroliuoti
Valymas – kai noras padėti virsta žala
Objektyvo valymas – tai viena iš tų veiklų, kurioje dauguma fotografų padaro daugiau žalos nei naudos. Tai nėra jų kaltė – tiesiog niekas jiems tinkamai nepaaiškino, kaip tai daryti.
Pirmoji ir dažniausia klaida – valymas per dažnai. Kiekvienas valymas yra mechaninis poveikis lęšio paviršiui. Net ir minkštas audinys, jei ant jo yra smulkių dulkių dalelių, gali subraižyti optinę dangą. Todėl taisyklė tokia: valykite tik tada, kai tikrai būtina – kai ant lęšio yra pirštų atspaudų, riebalų ar kitų dalykų, kurie realiai veikia vaizdo kokybę. Dulkės ant lęšio, kaip taisyklė, nuotraukoms įtakos neturi.
Antroji klaida – netinkamų priemonių naudojimas. Marškinių kraštas, popierinė servetėlė, kvėpavimas ant lęšio ir trynimas – visa tai yra blogos idėjos. Tinkamos priemonės: oro pūstukas (ne aerozolinė skardinė – ji gali išpurkšti skystį), minkštas šepetėlis iš odos arba sintetinis, specialūs lęšių valymo audinėliai ir valymo skystis.
Trečioji klaida – per stiprus spaudimas valant. Lęšio paviršius yra dengtas specialia danga, kuri yra daug subtilesnė nei pats stiklas. Valykite lengvais, apskritais judesiais, pradedant nuo centro ir einant į kraštus – ir tik su minimaliu spaudimu.
Mechaninę dalį – korpusą, žiedus – galima valyti šiek tiek drėgnu mikropluošto audiniu. Tačiau saugokitės, kad drėgmė nepatektų į jungčių vietas ar tvirtinimo žiedą.
Kai objektyvas jau pažeistas – ką daryti ir ko nedaryti
Nepaisant visų atsargumo priemonių, kartais pažeidimai vis tiek įvyksta. Ir čia prasideda antroji dažna klaidų serija – kaip žmonės reaguoja į gedimą.
Jei objektyvas nukrito – pirmiausia vizualiai apžiūrėkite jį neįjungdami fotoaparato. Patikrinkite, ar nėra akivaizdžių įtrūkimų, ar tvirtinimo žiedas nesugadintas, ar priekinis lęšis nesuskilęs. Tik tada atsargiai prijunkite prie korpuso ir patikrinkite, ar autofokusas veikia, ar zoom juda sklandžiai.
Jei kažkas atrodo netaip – neeksperimentuokite. Daugelis žmonių bando patys „pataisyti” objektyvą – atsukinėja varžtus, bando pastumti užstrigusias dalis. Tai beveik visada baigiasi dar didesne žala. Šiuolaikiniai objektyvai yra tikslūs mechanizmai, kurių surinkimas reikalauja specialių įrankių ir žinių.
Ieškodami serviso, rinkitės atsargiai. Geriausia kreiptis į oficialius gamintojo servisus arba į fotografinės įrangos specializuotus servisus su patirtimi būtent jūsų objektyvo markėje. Pigus servisas, kuris neturi patirties su konkrečia marka, gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Vienas praktiškas patarimas – fotografuokite savo objektyvus prieš nešdami į servisą. Dokumentuokite visus esamus įbrėžimus ir pažeidimus. Tai apsaugos jus nuo situacijos, kai servisas grąžina objektyvą su naujais pažeidimais ir teigia, kad jie buvo iš pradžių.
Ilgas gyvenimas prasideda nuo mažų įpročių
Geras objektyvas, tinkamai prižiūrimas, gali tarnauti dešimtmečius. Tai nėra perdėjimas – yra fotografų, kurie naudoja 30–40 metų senumo objektyvus, ir jie vis dar daro puikias nuotraukas. Skirtumas tarp objektyvo, kuris išgyvena dešimt metų, ir to, kuris sugenda per trejus, dažniausiai yra ne kokybė, o naudojimo ir laikymo įpročiai.
Svarbiausia, ką galima išsinešti iš viso to, kas parašyta – objektyvas nėra nesunaikinamai atspari priemonė, bet jis taip pat nėra ir trapus. Jis yra tikslus mechanizmas, kuriam reikia pagarbos ir šiek tiek dėmesio. Nereikia tapti paranoiku ir bijoti jį liesti – reikia tiesiog žinoti, kur yra silpnosios vietos ir kaip jų išvengti.
Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų: visada naudokite dangtelius, nekeiskite objektyvų skubotai, nelaikykite įrangos automobilyje vasarą ir valykite tik tada, kai tikrai reikia. Šie keturi dalykai jau apsaugos jus nuo didžiosios dalies mechaninių pažeidimų. O likusius – prevencija, tinkamas laikymas, atsargus naudojimas – galite įtraukti į savo rutiną palaipsniui. Jūsų objektyvai tikrai to verti.
