Kodėl DSLR fotoaparatas nėra „nupirk ir pamiršk” įrenginys
Daugelis žmonių, įsigiję savo pirmą veidrodinį fotoaparatą, galvoja maždaug taip: sumokėjau nemažą sumą, gavau kokybišką techniką, dabar galiu fotografuoti ir negalvoti apie jokią priežiūrą. Deja, tikrovė šiek tiek kitokia. DSLR fotoaparatas – tai mechaninis ir optinis įrenginys su daugybe judančių dalių, kuris reikalauja bent minimalaus dėmesio, jei norite, kad jis tarnautų ilgai ir nuotraukos būtų tokios, kokių tikitės.
Tai nereiškia, kad turite tapti techniniu specialistu ar kas savaitę ardyti fotoaparatą. Tačiau keletas paprastų įpročių ir žinojimas, kada kreiptis į specialistą, gali sutaupyti nemažai pinigų ir nervų. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip prižiūrėti savo techniką, kokios dažniausios problemos kyla ir ką galima padaryti patiems, o ko geriau neliesti.
Matricos valymas – bene dažniausia ir labiausiai ignoruojama procedūra
Jei fotografuojate su keičiamais objektyvais, anksčiau ar vėliau susidursite su dulkėmis ant matricos. Tai neišvengiama – kiekvieną kartą, kai keičiate objektyvą, į kamerą patenka šiek tiek oro, o su juo ir dulkių dalelių. Jos nusėda ant sensoriaus ir atsiranda tamsūs taškeliai nuotraukose, ypač pastebimi fotografuojant vienodą foną, pavyzdžiui, dangų.
Pirmasis žingsnis – patikrinti, ar tikrai problema yra matrica, o ne objektyvas. Nufotografuokite baltą sieną arba dangų esant f/16 ar f/22 diafragmai. Jei taškeliai nuotraukoje juda keičiant objektyvą – problema objektyve. Jei lieka toje pačioje vietoje – matrica.
Ką galite daryti patys:
- Oro pūstukas (blower). Tai pats saugiausias būdas. Atidarote veidrodžio užraktą (daugelyje kamerų yra speciali „sensor cleaning” funkcija, kuri pakelia veidrodį), ir kelis kartus pūste pučiate orą į matricą. Jokiu būdu nenaudokite suslėgto oro balionėlių – jie gali išpurkšti skystį ar per stipriai pūsti.
- Sausas valymas specialiais tamponėliais. Tai jau šiek tiek rizikingesnė operacija, bet visiškai įmanoma namuose. Reikia tinkamo dydžio tamponėlių (APS-C ar full-frame formato, priklausomai nuo jūsų kameros) ir tikslių judesių. Vienas brūkšnys iš kairės į dešinę, tada apversti tamponėlį ir brūkštelėti atgal.
- Šlapias valymas. Naudojami tie patys tamponėliai, bet su specialiu skysčiu (paprastai tai metanolio pagrindu pagamintas tirpalas). Tinka atkaklesnėms dėmėms, kurios nepasiduoda sausam valymui.
Jei nesate tikri dėl savo rankų stabilumo ar tiesiog nenorite rizikuoti – geriau nunešti į servisą. Matricos valymas profesionalų rankose kainuoja nuo 15 iki 40 eurų, priklausomai nuo miesto ir serviso. Tai nėra brangiai, atsižvelgiant į tai, kiek kainuoja pati matrica.
Objektyvo priežiūra: ką valyti, o ko geriau neliesti
Objektyvas – tai optinis prietaisas su stiklo elementais, kurie turi specialias dangas. Šios dangos labai jautrios mechaniniam poveikiui, todėl valymas reikalauja atsargumo.
Priekinį stiklą galite valyti patys. Tam reikia:
- Oro pūstuko – pirma nupūsti dulkes, kad nesubraižytumėte stiklo.
- Specialios mikropluošto šluostės arba objektyvų valymo servetėlių.
- Objektyvų valymo skysčio – keletas lašų ant šluostės (ne ant stiklo).
Valymo judesiai turi būti apskriti, nuo centro į išorę. Nenaudokite marškinių, popierinių servetėlių ar kitų improvizuotų priemonių – jos gali subraižyti dangas.
Galinis stiklas – tas, kuris jungiasi prie kameros – taip pat gali būti valomas, tačiau čia reikia dar didesnio atsargumo, nes jis arčiau matricos ir bet kokios dalelės gali patekti į kamerą.
Ko tikrai nerekomenduočiau liesti patiems – tai vidinio objektyvo valymo. Jei matote, kad tarp stiklo elementų atsirado pelėsis (taip, tai nutinka, ypač jei laikote techniką drėgnoje aplinkoje) arba viduje yra dulkių, kurios matosi nuotraukose – tai jau serviso reikalas. Objektyvo ardymas be tinkamų įrankių ir žinių dažnai baigiasi tuo, kad stiklai nebegrįžta į tinkamą padėtį, o tai reiškia aštrumo problemas.
Veidrodis, pentaprizmas ir vaizdo ieškiklis
Veidrodis DSLR kameroje – tai viena jautriausių dalių. Jis padengtas specialia danga, kuri labai lengvai braižosi. Daugelis fotografų nustebsta sužinoję, kad veidrodžio valymas nėra rekomenduojamas net servisuose, nebent tai tikrai būtina.
Jei ant veidrodžio yra dulkių – jos neturi įtakos nuotraukų kokybei, nes veidrodis tik atspindi vaizdą į vaizdo ieškiklį. Taigi jei matote dulkes vaizdo ieškiklyje, bet nuotraukos atrodo švariai – tiesiog ignoruokite. Bandymas valyti veidrodį gali baigtis jo subraižymu, o tai jau kosmetinė žala, kuri neturi įtakos funkcionalumui, bet gali erzinti.
Vaizdo ieškiklio okuliaras (tas, prie kurio pridedate akį) gali būti valomas mikropluošto šluoste. Jei matote, kad vaizdas ieškiklyje atrodo neryškus – patikrinkite dioptrijos korekciją (mažas ratukas šalia ieškiklio), galbūt jis tiesiog pasuktas ne į tą pusę.
Mechaniniai užrakto problemų požymiai ir kada skambinti į servisą
Užraktas – tai bene labiausiai dėvima DSLR dalis. Kiekvienas fotoaparatas turi savo užrakto resursą, paprastai matuojamą fotografavimų skaičiumi. Pradinio lygio kameros paprastai sertifikuotos 50 000–100 000 fotografavimų, profesionalios – 200 000–500 000 ir daugiau.
Kaip sužinoti, kiek fotografavimų jau padaryta? Daugeliui Nikon ir Canon kamerų yra nemokamų įrankių internete (pavyzdžiui, camerashuttercount.com), kur galite įkelti nuotrauką ir pamatyti užrakto skaitiklį. Sony kameroms tai šiek tiek sudėtingiau, bet taip pat įmanoma.
Požymiai, kad užraktas gali turėti problemų:
- Nuotraukos netolygiai apšviestos (viena pusė tamsesnė) – tai gali reikšti, kad užrakto lamelos juda netolygiai.
- Girdite neįprastus garsus fotografuodami – spragtelėjimas, kuris skiriasi nuo įprasto.
- Kamera „šaudo” dvigubai arba visai neužsifiksuoja.
Užrakto keitimas – tai jau rimta operacija, kurią reikia atlikti servise. Kaina priklauso nuo kameros modelio ir gali svyruoti nuo 100 iki 300 eurų už darbą, plius paties užrakto kaina. Prieš sprendžiant, ar verta taisyti, reikia įvertinti kameros amžių ir rinkos vertę.
Laikymo sąlygos: drėgmė, temperatūra ir kiti priešai
Fotoaparatas gali sugesti ne tik nuo mechaninio poveikio, bet ir nuo netinkamų laikymo sąlygų. Drėgmė – vienas didžiausių priešų. Ji skatina pelėsio augimą ant optinių elementų ir koroziją elektroninėse dalyse.
Idealios laikymo sąlygos – 40–50% santykinis oro drėgnumas ir kambario temperatūra. Jei gyvenate drėgname klimate arba laikote techniką rūsyje ar garaže, verta investuoti į:
- Sausą dėžę (dry cabinet). Tai specialus spintelė su drėgmės reguliavimo sistema. Kainuoja nuo 50 iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo dydžio. Jei turite daug technikos – tai tikrai verta investicija.
- Silikagelio paketėlius. Pigesnis sprendimas – laikykite techniką uždaroje dėžėje su silikagelio paketėliais. Jie absorbuoja drėgmę. Svarbu juos periodiškai atnaujinti (išdžiovinti orkaitėje), nes jie prisotinami.
Temperatūros pokyčiai taip pat gali sukelti problemų. Kai atnešate šaltą kamerą į šiltą patalpą, ant jos kondensuojasi drėgmė – tiek išorėje, tiek viduje. Geriausia tokiu atveju kamerą palikti fotoaparato krepšyje ar maišelyje ir leisti jai lėtai prisitaikyti prie aplinkos temperatūros, prieš pradedant fotografuoti.
Saulės šviesa ir UV spinduliai taip pat gali paveikti gumos ir plastiko dalis, padarydami jas trapias. Nelaikykite kameros tiesioginėje saulės šviesoje ilgą laiką.
Programinė įranga, firmware atnaujinimai ir kalibracija
Fotoaparato priežiūra – tai ne tik fizinis valymas. Programinė įranga (firmware) taip pat reikalauja dėmesio. Gamintojai periodiškai išleidžia atnaujinimus, kurie gali taisyti klaidas, gerinti autofokuso veikimą ar pridėti naujų funkcijų.
Kaip patikrinti, ar jūsų firmware atnaujinta? Eikite į gamintojo svetainę (Canon, Nikon, Sony, Fujifilm ir kt.), suraskite savo modelį ir palyginkite esamą versiją su ta, kuri yra kameroje (paprastai randama meniu skiltyje „About” arba „Camera info”). Atnaujinimo procesas paprastai nesudėtingas – atsisiunčiate failą, nukopijuojate į atminties kortelę ir paleidžiate atnaujinimą per kameros meniu.
Autofokuso kalibracija – tai dar vienas dalykas, apie kurį daugelis nežino. Jei pastebite, kad objektyvas nuolat fokusuojasi šiek tiek prieš ar po jūsų norimo taško (tai vadinama front focus arba back focus), daugelyje DSLR kamerų yra galimybė tai koreguoti per meniu. Ši funkcija dažnai vadinama „AF fine-tune” arba „AF microadjustment”. Kiekvienam objektyvui galima nustatyti atskirą korekciją.
Kaip tai padaryti: nufotografuokite specialią kalibracijų liniuotę (jas galima rasti internete ir atsispausdinti) iš tam tikro atstumo ir kampo, tada pagal rezultatą koreguokite nustatymą. Yra ir nemokamų programų, kaip „FoCal Lite”, kurios padeda automatizuoti šį procesą.
Kai fotoaparatas nukrenta, sudrėksta ar tiesiog nustoja veikti
Gyvenime nutinka visaip. Kamera nukrenta, patenka po lietumi ar tiesiog vieną dieną nebeįsijungia. Ką daryti tokiais atvejais?
Jei kamera nukrito: Pirma vizualiai apžiūrėkite – ar nėra matomo pažeidimo, ar objektyvas vis dar tvirtai laikosi, ar meniu veikia normaliai. Nufotografuokite keletą kadrų ir patikrinkite rezultatą. Jei viskas atrodo gerai – tikriausiai pasisekė. Jei matote įtrūkimų, kamera veikia keistai arba girdite neįprastus garsus – geriau nunešti į servisą, net jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkoje. Vidiniai pažeidimai gali pasireikšti vėliau.
Jei kamera sudrėko ar pateko į vandenį: Nedelsdami išimkite bateriją ir atminties kortelę. Neįjunkite kameros. Padėkite ją šiltoje, sausoje vietoje ir leiskite džiūti bent 48–72 valandas. Kai kurie fotografai naudoja silikagelio paketėlius, uždėdami kamerą į uždarą maišelį su jais. Po džiovinimo galite bandyti įjungti – bet jei kamera buvo stipriai sudrėkusi, geriau iš karto vežti į servisą, nes drėgmė gali sukelti koroziją, kuri progresuoja net po išdžiovinimo.
Jei kamera tiesiog nebeįsijungia: Pirma patikrinkite baterijos įkrovą. Pabandykite kitą bateriją, jei turite. Patikrinkite, ar baterijos kontaktai švarūs. Jei ir tai nepadeda – servisas.
Dėl draudimo – jei fotografuojate profesionaliai ar turite brangią techniką, verta apsvarstyti specialų fotoaparatų draudimą. Įprastas turto draudimas dažnai nepadengia mechaninių pažeidimų ar neatsargaus naudojimo atvejų.
Kai geriau mokėti už priežiūrą, nei taupyti
Apibendrinant visa tai, kas pasakyta – fotoaparato priežiūra nėra tokia sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugelį dalykų galima padaryti patiems: valyti matricą, objektyvo stiklą, atnaujinti firmware, kalibruoti autofokusą. Tai ne tik sutaupo pinigų, bet ir padeda geriau pažinti savo įrangą.
Tačiau yra aiški riba, kurios geriau neperžengti. Vidiniai mechanizmai, užrakto keitimas, objektyvo ardymas, elektronikos taisymas – tai sritys, kur netinkamas įsikišimas gali paversti taisomą problemą netaisoma. Geras servisas – tai investicija, ne išlaidos.
Praktiškai kalbant, rekomenduočiau tokį minimalų priežiūros grafiką: matricos valymas – kartą per kelis mėnesius arba kai pastebite dulkes nuotraukose; objektyvo stiklų apžiūra – prieš kiekvieną svarbią fotografavimo sesiją; firmware patikrinimas – kartą per pusmetį; profesionali apžiūra servise – kartą per dvejus trejus metus, net jei viskas atrodo tvarkoje. Prevencinė priežiūra visada pigesnė nei gedimų taisymas.
Ir paskutinis dalykas, kurį norėčiau pasakyti: geriausia apsauga fotoaparatui – tai jį naudoti. Technika, kuri stovi spintoje, irgi sensta ir genda. Fotografuokite, prižiūrėkite ir nesibijokite – DSLR kameros yra sukurtos tarnauti ilgai, jei su jomis elgiamasi protingai.
