Kodėl objektyvo optika nėra tas pats, kas automobilio stiklas
Daugelis fotografų, ypač pradedantieji, į objektyvų priežiūrą žiūri maždaug taip pat, kaip į automobilio langų valymą – kai jau tikrai nematyti, tada ir nuvalysim. Tačiau tai yra gana klaidinga nuostata, kuri ilgainiui gali kainuoti ir pinigų, ir nervų. Objektyvo optika yra tikslus mechanizmas, pagamintas iš specialiai apdoroto stiklo su daugybe dangų – nuo antireflekcinio iki hidrofobinio. Kiekvienas iš šių sluoksnių yra plonas kaip plaukas, ir netinkamas valymas gali jį pažeisti negrįžtamai.
Kita vertus, yra ir priešingas kraštutinumas – fotografai, kurie valo objektyvus po kiekvieno išėjimo į lauką, net jei ant stiklo nėra nieko matomo. Tai irgi nėra gerai. Kiekvienas valymas, net ir teisingas, yra mechaninis poveikis optiniam paviršiui. Todėl pirmoji taisyklė yra tokia: valo tik tada, kai tikrai reikia.
Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kada valymas yra būtinas, kada galima apsieiti be jo, ir svarbiausia – kaip tai padaryti teisingai, nepažeidžiant brangios optikos.
Kada ant objektyvo tikrai yra problema, o kada – tik paranoja
Prieš griebiantis valymo priemonių, verta suprasti, ar ta „nešvara” ant objektyvo iš tiesų kenkia jūsų nuotraukoms. Čia daugelis žmonių daro klaidą – pamatę bet kokį dulkės grūdelį ar pirštų atspaudą, iš karto puola valyti.
Tiesa tokia: nedidelis kiekis dulkių ant priekinio ar galinio lęšio praktiškai neturi jokios įtakos nuotraukų kokybei. Tai skamba netikėtai, bet taip ir yra. Dulkės ant objektyvo nėra fokusuojamos ant jutiklio, todėl jos nesukuria matomų dėmelių nuotraukoje. Jei matote juodus taškus nuotraukose, tai greičiausiai yra dulkės ant jutiklio, o ne ant objektyvo.
Tačiau yra situacijų, kai valymas tikrai reikalingas:
- Pirštų atspaudai – riebalai iš odos aktyviai reaguoja su optinėmis dangomis ir, jei paliekami ilgam, gali jas pažeisti. Be to, pirštų atspaudai tikrai matomi nuotraukose, ypač fotografuojant prieš šviesą ar esant dideliam kontrastui.
- Druskos purslai – jei fotografavote prie jūros ar vandenyno, druskos kristalai yra agresyvūs ir greitai ėda optines dangas. Čia valymas būtinas kuo greičiau.
- Aliejiniai taškai – kartais ant vidinio lęšio atsiranda aliejiniai taškai, kurie atsiranda dėl mechanizmo tepimo. Tai jau reikalauja profesionalaus valymo.
- Pelėsis – tai rimčiausia problema. Pelėsis auga tarp lęšių, ėda dangas ir, jei laiku nesustabdomas, gali visiškai sugadinti objektyvą. Tai irgi profesionalaus valymo reikalas.
- Didelė nešvara – purvas, smėlis, kita mechaninė tarša, kuri aiškiai matoma ir gali braižyti paviršių.
Jei ant objektyvo yra tik keletas dulkių grūdelių ir nuotraukos atrodo gerai – palikite ramybėje. Geriau per rečiau valyti nei per dažnai.
Kas nutinka, kai valymas atliekamas neteisingai
Prieš kalbant apie teisingą valymo techniką, verta suprasti, kokios pasekmės gresia nuo netinkamo valymo. Tai nėra skirta gąsdinti, bet žinoti rizikas yra svarbu.
Dažniausia klaida – naudoti bet kokį audinį, kuris pasitaiko po ranka. Marškinių kraštas, popierinė servetėlė, net specialios akinių valymo servetėlės – visa tai gali braižyti optinę dangą. Objektyvo stiklas yra daug minkštesnis nei akinių stiklas, o optinės dangos – dar jautresnės. Vienas netinkamas braukimas gali palikti smulkius įbrėžimus, kurie kaupiasi laikui bėgant ir pradeda matomai bloginti vaizdo kokybę.
Antra dažna klaida – naudoti per daug skysčio arba netinkamą skystį. Vanduo iš čiaupo turi mineralų, kurie palieka dėmes. Alkoholis be tinkamo praskiedimo gali pažeisti dangas. Namų chemija – dar blogiau. Net ir specialūs stiklų valymo purškikliai, skirti namų langams, yra visiškai netinkami optikai.
Trečia problema – spaudimas. Kai žmogus valo, natūraliai spaudžia, kad geriau nuvalytų. Ant optikos tai yra klaida. Stiprus spaudimas ne tik braižo, bet ir gali pažeisti lęšių tvirtinimą, ypač senesnių objektyvų.
Galiausiai – smėlis ir kita abrazyvinė tarša. Jei ant objektyvo yra smėlio grūdelių ir jūs pradėsite juos trinti audiniu, tai bus tas pats, kaip šlifuoti stiklą smėliu. Todėl mechaninė tarša visada pirmiausia pašalinama oro srove, o tik tada – audiniu.
Valymo priemonės: ką tikrai verta turėti krepšyje
Gera žinia ta, kad tinkamos valymo priemonės nėra brangios ir lengvai prieinamos. Bloga žinia – rinkoje yra daug pigių analogų, kurie atrodo panašiai, bet veikia kitaip. Štai ką tikrai verta turėti:
Oro pūstuvas (blower) – tai pirmoji ir dažniausiai naudojama priemonė. Geras oro pūstuvas (ne aerozolinis, o rankinis guminis) leidžia nupūsti dulkes ir smulkias daleles be jokio fizinio kontakto su stiklu. Rekomenduojami modeliai: Giottos Rocket, Visible Dust Zeeion. Svarbu – nenaudokite suslėgto oro skardinių, nes jose yra propelentų, kurie gali palikti cheminių liekanų ant optikos, be to, per stiprus oro srautas gali įstumti dulkes giliau į objektyvą.
Optiniai valymo audinius (microfiber) – čia svarbu kokybė. Pigūs mikropluošto audiniai, parduodami po kelis eurus, dažnai turi per stambią struktūrą ir gali braižyti. Geriau investuoti į specializuotus optikos valymo audinius iš tokių gamintojų kaip Zeiss, Hama ar Photographic Solutions. Juos galima plauti, bet tik be minkštiklių – minkštikliai užkemša mikropluošto struktūrą.
Optinis valymo skystis – specialiai suformuluotas skystis optikos valymui. Zeiss Lens Cleaning Solution yra vienas populiariausių ir patikimiausių. Niekada neužpurkškite skysčio tiesiai ant objektyvo – visada ant audinio ar valymo lazdelės.
Valymo lazdelės (lens cleaning swabs arba PEC-PADs) – tai vienkartiniai audiniai ant lazdelės, labai patogūs tiksliam valymui. Photographic Solutions PEC-PADs yra industrinis standartas. Jas galima derinti su optinio valymo skysčiu.
Lęšių valymo pieštukas (lens pen) – praktiškas dvipusis įrankis: viename gale – minkštas šepetėlis dulkėms, kitame – anglies milteliais padengtas valymo paviršius riebaliniams atspaudams. Tokio tipo įrankiai, kaip LensPen NLP-1, yra labai patogūs kelionėse, nes kompaktiški ir nereikalauja papildomų skysčių.
Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai nuvalyti objektyvą
Dabar prie praktikos. Valymo procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Skubėjimas čia yra blogiausias patarėjas.
1 žingsnis: Apžiūra. Prieš pradedant, apžiūrėkite objektyvą prie geros šviesos šaltinio – idealu, jei šviesa kris įstrižai į lęšio paviršių. Taip geriau matysite, kas tiksliai yra ant stiklo: dulkės, pirštų atspaudai, ar kita tarša. Tai padės nuspręsti, kokios priemonės reikalingos.
2 žingsnis: Oro pūstuvas. Visada pradėkite nuo oro pūstuvo. Kelis kartus pūskite į lęšio paviršių, laikydami objektyvą lęšiu žemyn – taip dulkės kris žemyn, o ne atgal ant stiklo. Jei po to lęšis atrodo švarus – baigta, daugiau nieko daryti nereikia.
3 žingsnis: Sausas valymas audiniu. Jei dulkės liko arba yra lengvų dėmių, paimkite švarų optinį audinį ir labai lengvais, spiralės formos judesiais nuo centro į kraštus perbraukite per lęšio paviršių. Spiralės forma yra svarbi – ji neleidžia nešvarai kauptis centre. Niekada nebraukite pirmyn-atgal.
4 žingsnis: Drėgnas valymas. Jei sausas valymas nepadėjo (pirštų atspaudai, riebalinės dėmės), laikas naudoti skystį. Užlašinkite vieną ar du lašus optinio valymo skysčio ant valymo lazdelės ar audinio – ne ant objektyvo. Tada tais pačiais spiralės judesiais nuo centro į kraštus nuvalykite dėmę. Jei reikia, pakartokite su švariu audiniu.
5 žingsnis: Galutinė apžiūra. Vėl apžiūrėkite lęšį prie šviesos šaltinio. Jei liko dryžių – tai greičiausiai per daug skysčio. Švaru, sausu audiniu lengvai perbraukite dar kartą.
Svarbus pastebėjimas dėl galinio lęšio: galinis lęšis yra arčiau jutiklio ir jo tarša labiau veikia vaizdo kokybę nei priekinio lęšio. Tačiau jis taip pat dažnai yra sunkiau pasiekiamas. Valant galinį lęšį, naudokite tas pačias technikas, bet būkite dar atsargesni – čia dažnai yra elektriniai kontaktai, kurių liesti nereikia.
Vidinis objektyvo valymas – kada kreiptis į specialistus
Kalbėjome apie išorinių paviršių valymą, bet kas su vidumi? Viduje taip pat kaupiasi dulkės, o kartais atsiranda pelėsis ar aliejiniai taškai. Čia reikia aiškiai pasakyti: vidinis valymas namuose yra labai rizikinga idėja, nebent turite specialių žinių ir įrankių.
Objektyvo išardymas reikalauja tikslių žinių apie konkretų modelį. Kiekvienas gamintojas naudoja skirtingus tvirtinimus, sriegius, tarpiklius. Neteisingai išardytas objektyvas gali prarasti kalibraciją – tai reiškia, kad autofokusas nebetiks arba vaizdas bus neaštrus. Tokia problema gali kainuoti daugiau nei pats objektyvas.
Tačiau yra vienas dalykas, kurį galite padaryti patys – pūsti orą per objektyvo galą, kai jis nuimtas nuo fotoaparato. Tai kartais padeda išstumti dulkes, kurios pateko vidun. Bet tai tik dalinė priemonė.
Kreiptis į specialistus reikia, kai:
- Matote pelėsį ant vidinio lęšio (dažniausiai atrodo kaip voratinklio formos dėmės)
- Ant vidinio lęšio yra aliejiniai taškai (ypač dažna problema senesnių objektyvų su diafragmos lamelėmis)
- Viduje yra didelė dulkių koncentracija, kuri matoma nuotraukose
- Objektyvas buvo pamerktas vandenyje ar patyrė drėgmės pažeidimą
Lietuvoje yra keletas patikimų fotoaparatų serviso centrų, kurie atlieka objektyvų valymą ir kalibraciją. Prieš nešant, visada paprašykite preliminarios kainos – geras servisas visada ją pateiks prieš pradėdamas darbus.
Kaip saugoti objektyvus, kad reikėtų valyti kuo rečiau
Geriausia valymo strategija – minimizuoti poreikį valyti. Tai skamba paprastai, bet praktikoje daugelis fotografų ignoruoja elementarias saugojimo taisykles.
Dangteliai – visada. Priekinis ir galinis dangteliai yra pirmoji apsaugos linija. Kai objektyvas nenaudojamas – dangteliai uždėti. Tai skamba akivaizdžiai, bet fotografuojant renginį ar keliaujant, lengva pamiršti uždėti dangtelį ir padėti objektyvą į krepšį be jo.
UV filtras – ginčytinas, bet naudingas. Daugelis fotografų ant priekinio lęšio naudoja UV filtrą ne dėl optinių savybių, o kaip mechaninę apsaugą. Logika paprasta: nuvalyti ar pakeisti filtrą yra pigiau nei taisyti objektyvą. Tačiau čia svarbu naudoti kokybišką filtrą – pigus filtras gali bloginti vaizdo kokybę labiau nei naudos duoda. Rekomenduojami gamintojai: B+W, Hoya HD, Nisi.
Saugojimas su silikagelio paketėliais. Drėgmė yra pagrindinis pelėsio priežasties šaltinis. Jei gyvenate drėgname klimate arba objektyvai saugomi rūsyje ar garaže, silikagelio paketėliai krepšyje ar dėžėje yra būtini. Juos galima atnaujinti – tiesiog pakaitinkite orkaitėje kelioms minutėms ir jie vėl absorbuos drėgmę.
Temperatūros pokyčiai. Kai iš šalto aplinkos patenkate į šiltą, ant objektyvo susikondensavo drėgmė. Nenaudokite objektyvo tol, kol jis sušils iki kambario temperatūros. Idealiai – laikykite jį krepšyje, kol temperatūra išsilygina. Tai gali užtrukti 20-30 minučių, bet apsaugo nuo drėgmės patekimo į vidų.
Rankų higiena. Prieš liečiant objektyvą – nusiplaukite rankas arba bent jau nevaliokite lęšio pirštais. Pirštų riebalai yra viena dažniausių objektyvo taršos priežasčių, ir jų galima lengvai išvengti.
Kai objektyvas jau nebe toks, koks buvo – realus pokalbis apie lūkesčius
Baigiant, verta pakalbėti apie tai, apie ką retai rašoma: net ir teisingai prižiūrimas objektyvas laikui bėgant keičiasi. Optinės dangos dyla, stiklas sensta, mechaniniai elementai susidėvi. Tai normalu ir nereiškia, kad kažkas buvo padaryta neteisingai.
Jei turite seną objektyvą su matomais įbrėžimais ar nudilusiomis dangomis – tai dar nereiškia, kad jis netinkamas naudoti. Daugelis fotografų dirba su tokiais objektyvais ir gauna puikius rezultatus. Kartais tie „trūkumai” net suteikia nuotraukoms charakterio – minkštesnį kontūrą, specifinį atspindžių pobūdį.
Svarbiausia suprasti, kad objektyvo priežiūra nėra tikslas pats savaime. Tikslas yra gauti geras nuotraukas. O tam reikia ne steriliai švaraus objektyvo, bet tinkamo valymo tada, kai tai tikrai reikalinga, ir tinkamo saugojimo, kad ta situacija kiltų kuo rečiau.
Investuokite 20-30 eurų į bazinį valymo rinkinį (oro pūstuvas, geras mikropluošto audinys, valymo skystis, lęšių pieštukas) – tai yra vienkartinė investicija, kuri tarnaus metų metus. Išmokite teisingą techniką ir naudokite ją tik tada, kai tikrai reikia. Ir nepamirškite – geriausia nuotrauka yra ta, kurią padarėte, o ne ta, kurią praleidote, nes valėte objektyvą.
