Kai fotoaparatas nustoja klausyti – ką tai reiškia?
Fotoaparatas – tai ne tik technika. Daugeliui fotografų tai beveik kaip partneris: lydintis kelionėse, šventėse, kasdienybėje. Todėl kai jis staiga pradeda elgtis keistai – užstringa, rodo klaidų pranešimus, arba tiesiog atsisako įsijungti – tai sukelia ne tik frustracijos, bet ir tikros panikos jausmą. Ypač jei prieš akis svarbi fotosesija ar atostogos.
Problema ta, kad dauguma fotoaparatų gedimų nepasirodo iš niekur. Jie turi savo požymius, kuriuos galima pastebėti anksčiau, jei žinai, į ką žiūrėti. Šiame straipsnyje kalbame apie penkis dažniausius fotoaparatų gedimus – ne techniniu žargonu, o paprastai ir aiškiai – ir paaiškiname, kaip juos atpažinti kuo anksčiau, kol dar nereikia mokėti didelių pinigų remontui.
Užstrigęs arba lėtai judantis užraktas
Fotoaparato užraktas – tai mechanizmas, kuris kontroliuoja, kiek laiko šviesa patenka ant jutiklio. Jis dirba tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių kartų per fotoaparato gyvenimą. Ir kaip bet kuri mechaninė dalis, ilgainiui jis dėvisi.
Kaip atpažinti? Pirmiausia – nuotraukos pradeda atrodyti keistai. Jei fotografuoji judančius objektus ir pastebėji, kad viena nuotraukos pusė yra tamsesnė nei kita, arba kad horizontalios juostos kerta kadrą – tai klasikinis ženklas, kad užraktas nebejuda tolygiai. Kitas požymis – garsas. Jei fotoaparatas visada skambėjo vienodai, o dabar užrakto spragtelėjimas tapo duslus, nelygus ar net dvigubas – tai signalas.
Dar vienas dalykas, kurį verta patikrinti: fotografuok baltą sieną ar dangų vienodu apšvietimu keliomis skirtingomis užrakto greičio reikšmėmis. Jei ekspozicija skiriasi ten, kur neturėtų – užraktas greičiausiai jau nebetikslus.
Ką daryti: Dauguma fotoaparatų turi vadinamąjį MCSC (Maximum Curtain Shutter Count) – tai gamintojo nurodyta maksimali užrakto ciklų skaičius. Canon, Nikon, Sony dažniausiai nurodo nuo 100 000 iki 400 000 ciklų, priklausomai nuo modelio. Galite patikrinti savo fotoaparato užrakto ciklų skaičių naudodami nemokamas programas kaip „Camera Shutter Count” arba „EOSInfo”. Jei artėjate prie ribos – verta pagalvoti apie profilaktinį patikrinimą.
Autofokuso problemos – kai fotoaparatas nebemato aiškiai
Autofokusas – viena iš tų funkcijų, kurią pastebime tik tada, kai ji nustoja veikti. Ir tai gali nutikti labai įvairiai: kartais fokusas tiesiog lėtėja, kartais pradeda „medžioti” – judėti pirmyn atgal nerasdamas aštrumo, o kartais visiškai atsisako fokusavimosi tam tikrose situacijose, kur anksčiau dirbdavo puikiai.
Dažniausiai kaltininkų yra keletas. Pirma – nešvarus objektyvo kontaktas su fotoaparato korpusu. Tie maži auksiniai kontaktai ant objektyvo ir korpuso jungiamosios dalies perduoda duomenis tarp jų. Jei ten susikaupė nešvarumų ar oksidavosi – ryšys nutrūksta arba tampa nestabilus. Antra – pats autofokuso modulis, esantis fotoaparato viduje, gali susidėvėti arba išsiderinti.
Kaip atskirti, ar problema objektyve, ar korpuse? Labai paprasta: pabandyk tą patį objektyvą uždėti ant kito fotoaparato (jei turi galimybę), arba uždėk kitą objektyvą ant savo korpuso. Jei problema keliauja kartu su objektyvu – kaltininkas jis. Jei problema lieka su korpusu – tai jau rimtesnis reikalas.
Praktinis patarimas: Reguliariai valyk kontaktus minkštu audiniu arba specialiu elektroniniu valiklio tirpalu. Tai vienas paprasčiausių dalykų, kuris gali išspręsti net keistai atrodančias autofokuso problemas. Ir niekada nepalik objektyvo be dangtelio – dulkės ir drėgmė yra pagrindiniai kontaktų priešai.
Jutiklio nešvarumai – tie nemalonūs taškai nuotraukose
Tai bene dažniausias dalykas, su kuriuo susiduria fotografai, kurie keičia objektyvus. Jutiklis – tai fotoaparato „akis”, ir ji yra stebėtinai jautri. Kiekvieną kartą, kai keiti objektyvą, atidarai fotoaparatą išorinei aplinkai. Dulkės, pūkeliai, net mikroskopinės dalelės gali nusėsti ant jutiklio ir palikti savo pėdsaką nuotraukose.
Kaip atpažinti? Nufotografuok mėlyną dangų arba baltą sieną mažiausia diafragma (f/16 ar f/22) ir pažiūrėk į nuotrauką kompiuteryje. Jei matai tamsių taškų ar dėmių – tai jutiklio nešvarumai. Jie ypač ryškūs esant mažai diafragmai, nes šviesos spinduliai tuomet yra labiau sufokusuoti.
Svarbu suprasti, kad tai nėra gedimas technine prasme – tai normalus eksploatacijos reiškinys. Tačiau jei dėmių yra daug ir jos didelės, tai gali reikšti, kad jutiklio apsauginis sluoksnis (Low-Pass filtras arba Anti-Aliasing filtras) yra pažeistas, o tai jau rimtesnė problema.
Ką daryti: Lengvus nešvarumus galima pašalinti pačiam naudojant oro pūstuvą (ne aerozolinį – tik rankinį guminį!). Jei nešvarumai neišnyksta – galima naudoti specialius jutiklio valymo rinkinius su šlapiuoju valymu. Tačiau jei nesi tikras, ką darai – geriau atiduok profesionalui. Jutiklio sugadinimas kainuoja žymiai daugiau nei valymo paslauga.
Baterijos ir maitinimo sistemos gedimai
Tai vienas iš tų gedimų, kuris dažniausiai ignoruojamas iki paskutinės minutės. Fotoaparatas vis dar veikia, baterija vis dar krauna – bet kažkas ne taip. Baterija išsikrauna greičiau nei anksčiau, fotoaparatas staiga išsijungia rodydamas 30% įkrovą, arba kartais tiesiog atsisako įsijungti net su pilnai įkrauta baterija.
Čia svarbu atskirti dvi situacijas: problema gali būti pačioje baterijoje arba fotoaparato maitinimo sistemoje. Litio jonų baterijos turi ribotą gyvavimo ciklą – paprastai apie 300-500 pilnų įkrovimo ciklų. Po to jų talpa pradeda mažėti. Tai normalu ir sprendžiama paprasčiausiai – nuperkama nauja baterija. Tačiau jei nauja baterija taip pat elgiasi keistai – problema jau fotoaparato viduje.
Dar vienas požymis, kurį verta žinoti: jei fotoaparatas rodo klaidų pranešimus apie bateriją, nors ji yra originali ir nauja – tai gali reikšti, kad baterijos kontaktai korpuse yra susidėvėję arba užteršti. Kartais pakanka juos atsargiai nuvalyti.
Svarbus perspėjimas: Vengti pigių, neoriginalių baterijų iš abejotinų šaltinių. Taip, jos kainuoja tris kartus pigiau. Bet jos taip pat gali pažeisti fotoaparato maitinimo sistemą, o tai jau kainuos žymiai daugiau nei sutaupyta suma. Jei originalios baterijos kaina atrodo per didelė – ieškokite patikimų trečiųjų šalių gamintojų kaip Patona ar Hähnel, kurie gamina kokybiškus analogus.
Ekrano ir vaizdo ieškiklio problemos
LCD ekranas ir elektroninis vaizdo ieškiklis (EVF) – tai jūsų langas į tai, ką fotografuojate. Kai jie pradeda veikti netinkamai, fotografavimas tampa ne tik nepatogus, bet ir faktiškai neįmanomas. Šie gedimai pasireiškia įvairiai: ekranas gali pradėti rodyti spalvų iškraipymus, atsirasti „negyvų” pikselių linijų, arba vaizdas gali tapti per tamsus ar per šviesus nepriklausomai nuo nustatymų.
Vienas iš dažniausių požymių – ekranas veikia, bet vaizdas jame neatitinka to, kas iš tikrųjų išeina nuotraukoje. Tai gali reikšti, kad ekranas yra gerai, bet jo kalibravimas išsiderinęs. Kitas scenarijus – ekranas tiesiog pradeda mirgėti arba tampa neįskaitomas esant tam tikroms temperatūroms. LCD ekranai yra jautrūs temperatūros pokyčiams, todėl jei fotografuoji žiemą ir ekranas tampa lėtas ar tamsus – tai gali būti tiesiog fizinis LCD savybių pasireiškimas, o ne gedimas.
Tačiau jei ekrane atsiranda pastovios spalvotos linijos, dėmės, arba jis visiškai nebeveikia – tai jau fizinis pažeidimas, kuris reikalauja remonto.
Praktinis patarimas: Visada naudok ekrano apsauginę plėvelę ir, jei įmanoma, ekrano dangtelį. Fotoaparato ekranai nėra sukurti atlaikyti smūgius taip, kaip išmaniųjų telefonų ekranai – jie plonesniai ir trapesni. Ir niekada nevalyk ekrano sausu audiniu – tik specialiu mikropluošto audiniu, lengvai sudrėkintu ekranų valiklio skysčiu.
Kaip apsaugoti fotoaparatą ir kada tikrai kreiptis į servisą
Daugelis gedimų galima išvengti arba bent jau atidėti, jei fotoaparatą prižiūri teisingai. Tai nereikalauja daug laiko ar pinigų – tik keleto paprastų įpročių.
Pirma – laikymas. Fotoaparatas neturėtų stovėti drėgnoje vietoje. Drėgmė yra vienas didžiausių elektronikos priešų. Jei fotografuoji drėgnomis sąlygomis – po to visada leisk fotoaparatui išdžiūti kambario temperatūroje prieš dedant į krepšį. Silikagelių paketėliai fotoaparato krepšyje – paprastas ir pigus sprendimas.
Antra – reguliarus valymas. Ne tik jutiklio, bet ir korpuso, kontaktų, objektyvo galų. Dulkės ir nešvarumai kaupiasi lėtai, bet jų poveikis kaupiasi kartu.
Trečia – programinės įrangos atnaujinimai. Daugelis fotografų nežino, kad fotoaparatai turi firmware – vidinę programinę įrangą, kurią gamintojai reguliariai atnaujina. Šie atnaujinimai ne tik prideda funkcijų, bet ir taiso žinomus klaidas bei pagerina stabilumą. Patikrink gamintojo svetainę ir įsitikink, kad tavo fotoaparatas naudoja naujausią versiją.
O kada tikrai reikia eiti į servisą? Čia paprastas atsakymas: kai problema kartojasi, kai pats negali jos identifikuoti, arba kai ji daro įtaką nuotraukų kokybei. Daugelis žmonių atidėlioja servisą bijodami kainos – bet dažnai ankstyvas gedimo sprendimas kainuoja žymiai mažiau nei laukimas, kol viskas visiškai suges.
Kai fotoaparatas kalba – verta klausyti
Galiausiai, svarbiausia, ką galima pasakyti apie fotoaparatų gedimus – jie retai nutinka staiga. Beveik visada yra požymių, kuriuos galima pastebėti, jei atkreipi dėmesį. Keistas garsas, neįprasta nuotraukų kokybė, baterija, kuri išsikrauna greičiau nei įprastai – tai ne atsitiktinumai, tai signalai.
Fotografija yra tokia sritis, kur įranga tiesiogiai veikia rezultatą. Galima turėti geriausią akį ir geriausią momentą, bet jei fotoaparatas suges tinkamu laiku – momento nebegrąžinsi. Todėl verta skirti šiek tiek laiko ir dėmesio savo įrangai – ne kaip technikai, o kaip partneriui, kuris padeda užfiksuoti tai, kas svarbu.
Ir dar vienas dalykas: nebijok klausti. Fotoaparatų servisai, fotografijos bendruomenės forumai, net gamintojų klientų aptarnavimas – tai visi šaltiniai, kurie gali padėti. Geriau paklausti „kvailą” klausimą ir išsiaiškinti, nei tyliai stebėti, kaip fotoaparatas lėtai genda.
