Kodėl objektyvai „susergą” ir kada tai pastebima
Fotografai dažnai pastebi problemą ne iš karto. Pirmiausia atsiranda kažkoks neaiškus jausmas – nuotraukos tarsi ne tokios, kontrastas kažkoks blankus, fokusuojama truputį ne ten, kur norėtum. Tada prasideda kaltinimų žaidimas: gal šviesa buvo bloga, gal rankos drebėjo, gal tiesiog nepavyko kadras. Ir tik po kelių savaičių ar net mėnesių žmogus suvokia – problema ne jame, o pačiame objektyve.
Objektyvai – tai mechaniniai ir optiniai prietaisai, kurie naudojami nuolat, dažnai nešiojami krepšiuose, keičiami lauke, kartais nukrenta, sudrėksta arba tiesiog sensta. Viduje yra judančios dalys, tepimas, optiniai elementai su dangomis. Visa tai laikui bėgant keičiasi. Tai ne defektas – tai normalus fizinis procesas.
Dažniausios problemos, su kuriomis žmonės kreipiasi į meistrus: dulkės ir grybelis tarp lęšių, susidėvėjęs arba išdžiūvęs tepimas fokusavimo žiede, dekalibravimas (kai autofokusas nuolat klysta į priekį arba atgal), mechaniniai pažeidimai po kritimo, bei optiniai įbrėžimai ant lęšių paviršiaus. Kiekviena iš šių problemų reikalauja skirtingo požiūrio ir skirtingų sprendimų.
Dulkės ir grybelis – du visiškai skirtingi priešai
Čia daugelis daro klaidą – supainioja dulkes su grybeliu arba mano, kad tai tas pats. Iš tikrųjų tai dvi visiškai skirtingos problemos su skirtingomis pasekmėmis.
Dulkės objektyvo viduje – tai beveik neišvengiama realybė. Kiekvienas objektyvas, kuris buvo naudojamas ilgiau nei kelerius metus, turi viduje šiek tiek dulkių. Klausiama – kiek jų ir kur jos yra. Kelios dulkių dalelės ant galinio lęšio elemento neturės jokios pastebimos įtakos nuotraukų kokybei. Tai tiesiog fizika – dulkės yra toli nuo fokuso plokštumos ir nufotografuotame vaizde praktiškai neatsispindi. Tačiau jei dulkių daug, jos yra ant galinio elemento arba ant vidinio lęšio, situacija gali keistis.
Grybelis – visiškai kita istorija. Tai gyvas organizmas, kuris auga ant lęšių dangų ir gali jas negrįžtamai pažeisti. Grybelis dažniausiai atsiranda objektyvuose, kurie buvo laikomi drėgnoje aplinkoje, krepšiuose su prastai vėdinamu vidiniu audiniu arba tiesiog ilgai nenaudoti. Jis atrodo kaip voratinklio formos arba dėmėtos struktūros, matomos pro lęšį. Jei matote kažką panašaus – nedelskite. Grybelis plinta ir kuo ilgiau laukiate, tuo didesnė tikimybė, kad dangos bus pažeistos negrįžtamai.
Praktinis patarimas: objektyvus laikykite sausoje aplinkoje. Jei fotografuojate daug lauke ar drėgnomis sąlygomis, investuokite į sausą dėžę su silikagelio maišeliais arba specialų saugojimo konteinerį su kontroliuojama drėgme. Idealus drėgnumas objektyvų saugojimui – apie 40–50%.
Autofokuso kalibravimas: kada tikrai reikia, o kada tik atrodo
Autofokuso kalibravimas – viena dažniausiai neteisingai suprantamų procedūrų. Žmonės kreipiasi į meistrus sakydami „objektyvas fokusuoja neteisingai”, bet dažnai problema visai ne objektyve.
Pirmiausia reikia suprasti, kaip veikia fazinis autofokusas. Fotoaparatas naudoja specialius jutiklius, kurie matuoja, ar vaizdas yra fokuse. Jei šie jutikliai yra šiek tiek ne toje vietoje (o tai nutinka dėl gamybos tolerancijų arba mechaninių poveikių), fotoaparatas gali sistemingai fokusuoti šiek tiek per arti arba per toli. Tai vadinama back focus arba front focus problema.
Svarbu žinoti: daugelis modernių fotoaparatų turi funkciją, vadinamą AF Fine Tune arba AF Micro Adjustment. Tai leidžia vartotojui pačiam kompensuoti fokusavimo paklaidą konkrečiam objektyvui be jokio mechaninio įsikišimo. Tai ne „gydymas”, o kompensacija, bet daugeliu atvejų to visiškai pakanka.
Kaip patikrinti, ar jūsų objektyvas tikrai turi fokusavimo problemą? Nufotografuokite specialią fokusavimo lentelę (jas galima atsisiųsti internete nemokamai) arba tiesiog liniuotę, padėtą kampu. Fotografuokite ant trikojo, naudokite laidą arba laikmatį, kad išvengtumėte drebėjimo. Fotografuokite esant plačiam apertūros angai – f/1.8 arba f/2.8. Jei matote, kad fokusuota ne ten, kur turėjo būti, problema egzistuoja.
Tačiau prieš bėgant pas meistrą: išbandykite AF Fine Tune savo fotoaparate. Jei korekcija yra nedidelė (iki ±5 vienetų), tai normalu ir galima išspręsti pačiam. Jei reikia didelės korekcijos (±15 ir daugiau), tai jau gali reikšti, kad kažkas mechaniškai negerai.
Objektyvo valymas namuose: ką galima, o ko tikrai nereikėtų daryti
Internete pilna vaizdo įrašų, kaip žmonės namuose išardo objektyvus, valo juos ir sudeda atgal. Kai kurie tai daro sėkmingai. Kiti sugadina brangią optiką. Skirtumas – žinios, patirtis ir tinkamos priemonės.
Ką galima daryti pačiam be didelės rizikos: valyti priekinį ir galinį lęšio elementą. Tam reikia tinkamų priemonių – specialios optinės valymo skysčio, mikropluošto audinio arba objektyvų valymo servetėlių, bei oro pūstuvo (ne suslėgto oro iš balionėlio, kuris gali palikti cheminių nuosėdų). Valymo technika: pirma pūskite orą, kad nupūstumėte laisvas daleles, tada lengvais apskritiminiais judesiais valykite skysčiu sudrėkintu audiniu nuo centro į kraštus.
Ko tikrai nereikėtų daryti namuose: ardyti objektyvo vidaus, bandyti valyti vidinius elementus, tepti fokusavimo mechanizmą, jei nežinote kokį tepimą naudoti. Optiniai elementai objektyvo viduje yra sucentruoti ir sulieti labai tiksliai. Net nedidelis poslinkis gali sukelti astigmatizmą ar kitas optines aberacijas, kurių ištaisymas kainuos žymiai daugiau nei paprastas valymas.
Dar vienas mitas – kad spaudžiamas oras iš balionėlio yra gerai. Iš tikrųjų šie balionėliai dažnai turi propelentų, kurie gali palikti cheminę plėvelę ant optikos. Naudokite guminį oro pūstuvą – jis saugesnis ir pakankamas.
Kaip pasirinkti meistrą ir ko iš jo tikėtis
Lietuvoje objektyvų remonto ir kalibravimo specialistų nėra labai daug, tad pasirinkimas kartais būna ribotas. Tačiau tai nereiškia, kad reikia kreiptis į pirmą pasitaikiusį.
Pirmiausia ieškokite rekomendacijų fotografų bendruomenėse. Lietuvos fotografų grupės socialiniuose tinkluose, forumai – tai geriausi šaltiniai. Žmonės, kurie jau naudojosi konkrečiu meistru, gali pasakyti tiesą apie darbo kokybę, kainas ir terminus.
Geras meistras prieš imdamasis darbo turėtų: apžiūrėti objektyvą ir pasakyti, ką mato; pateikti preliminarią kainą; paaiškinti, ką konkrečiai darys. Jei meistras iš karto sako „palikite, pažiūrėsiu” ir neduoda jokios informacijos – tai gali būti ženklas, kad komunikacija bus prasta.
Klauskite apie garantiją. Rimtas meistras suteikia bent trumpą garantiją savo darbui – paprastai 1–3 mėnesius. Jei po remonto ta pati problema grįžta, turėtumėte turėti galimybę grįžti be papildomo mokesčio.
Taip pat verta žinoti: kai kuriems objektyvams, ypač profesionaliems ir brangiems, geriau kreiptis į oficialius gamintojo servisus arba jų įgaliotus partnerius. Tai gali kainuoti daugiau, bet garantuoja originalias dalis ir tinkamą kalibravimo įrangą. Canon, Nikon, Sony – visi turi arba oficialius servisus, arba įgaliotus partnerius Europoje.
Kiek tai kainuoja ir ar verta
Kainodara – tema, apie kurią sunku kalbėti konkrečiai, nes ji labai priklauso nuo objektyvo tipo, problemos sudėtingumo ir meistro. Tačiau galima pateikti orientacinius skaičius.
Paprastas priekinio ir galinio elemento valymas – nuo 20 iki 50 eurų. Vidinis valymas (kai reikia ardyti objektyvą) – nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo konstrukcijos sudėtingumo. Fokusavimo mechanizmo pertepimas – nuo 40 iki 100 eurų. Kalibravimas – paprastai nuo 30 iki 80 eurų. Sudėtingesni mechaniniai remontai po kritimo – nuo 100 eurų ir daugiau, kartais gali viršyti paties objektyvo vertę.
Ir čia slypi svarbus klausimas: ar verta remontuoti? Jei objektyvas vertas 150 eurų, o remontas kainuos 120 – galbūt geriau ieškoti naudoto pakaitalo. Tačiau jei tai brangus profesionalus objektyvas, kuris vertas 1000 eurų ar daugiau, net 200 eurų remontas yra visiškai pagrįstas.
Dar vienas aspektas – sentimentalumas ir prisirišimas. Kai kurie fotografai turi objektyvus, kurie jiems svarbūs ne tik kaip įrankiai. Tokiais atvejais ekonominiai skaičiavimai ne visada yra vienintelis kriterijus.
Prevencija: kaip prailginti objektyvo gyvenimą
Geriausia situacija – ta, kai pas meistrą reikia eiti kuo rečiau. Ir tai nėra utopija – tinkama priežiūra tikrai prailgina objektyvų tarnavimo laiką.
Keli dalykai, kurie iš tiesų veikia: visada naudokite dangtelius, kai objektyvas nenaudojamas. Tai skamba trivialiai, bet daugelis fotografų tingiai palieka objektyvą be dangtelio krepšyje. Naudokite UV filtrą kaip priekinio elemento apsaugą – tai diskutuotinas klausimas tarp fotografų, bet mechaninės apsaugos požiūriu tai turi prasmę. Saugokite nuo staigių temperatūros pokyčių – kai iš šalto lauko einate į šiltą patalpą, leiskite objektyvui šiek tiek aklimatizuotis, nes kondensatas viduje yra grybelio draugas.
Periodiškai tikrinkite objektyvus – bent kartą per metus pažiūrėkite pro juos prieš šviesų foną ir patikrinkite, ar nėra matomų dulkių kaupimosi, grybelio požymių. Anksti pastebėta problema – pigiau išsprendžiama problema.
Jei fotografuojate drėgnomis sąlygomis, po fotografavimo palikite objektyvą išsidžiūti prieš dėdami į krepšį. Drėgmė, uždaryta krepšyje su objektyvu, yra ideali aplinka grybeliui.
Kai meistras nebepadės – ir tai normalu
Yra situacijų, kai net geriausias meistras negali grąžinti objektyvo į pradinę būklę. Grybelio suėstos dangos, gilūs įbrėžimai ant vidinių elementų, smarkiai deformuotas korpusas po kritimo – tai atvejai, kai remontas arba neįmanomas, arba ekonomiškai nepagrįstas.
Svarbu tai priimti be dramos. Objektyvai yra įrankiai, jie susidėvi. Net ir pažeistas objektyvas kartais gali tarnauti toliau – grybelio pažeistas objektyvas su matomomis dangomis gali vis dar duoti priimtinus rezultatus tam tikromis fotografavimo sąlygomis. Kitas klausimas – ar jums tai priimtina.
Taip pat verta žinoti apie vadinamąjį „objektyvų kanibalizmą” – kai du pažeisti to paties modelio objektyvai sujungiami į vieną veikiantį. Tai nišinė praktika, bet kai kurie meistrai tai daro, ir kartais tai yra ekonomiškai prasminga alternatyva.
Galiausiai – objektyvo valymas, kalibravimas ir priežiūra nėra egzotika ar prabanga. Tai tiesiog normalus brangaus įrankio valdymas. Fotografas, kuris rūpinasi savo technika, ne tik taupo pinigus ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir geriau supranta, su kuo dirba. O tas supratimas – kad ir kaip banaliai skambėtų – tikrai atsispindi galutiniame rezultate.
