Kai vanduo ir elektronika susitinka ne pačiu geriausiu metu
Tai nutinka greičiau, nei spėji reaguoti. Fotoaparatas iškrenta iš rankų į upelį, lietus užklumpa netikėtai, arba tiesiog pamiršti jį ant stalo, kai ant šalto stiklo kondensuojasi drėgmė. Akimirka – ir brangi technika jau mirko vandenyje arba tiesiog susiliečia su drėgme tiek, kad pradeda elgtis keistai. Ekranas mirgsi, mygtukai nereaaguoja, arba aparatas visiškai nebeįsijungia.
Gera žinia ta, kad drėgmės pažeistas fotoaparatas – tai dar ne nuosprendis. Bloga žinia – viskas priklauso nuo to, ką darysi per artimiausias kelias minutes ir valandas. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, ką galima padaryti pačiam, kada verta kreiptis į specialistus ir kaip apskritai išvengti tokių situacijų ateityje.
Pirmosios minutės: ką daryti (ir ko kategoriškai nedaryti)
Pirmiausia – panika čia nepadės. Bet greiti ir teisingi veiksmai – tikrai. Jei fotoaparatas ką tik iškrito į vandenį arba ant jo užpylo skysčio, pirmasis instinktas dažnai būna įjungti jį ir patikrinti, ar viskas gerai. Tai – didžiausia klaida, kurią galima padaryti.
Vanduo ir elektra – prastai suderinama kombinacija. Kol aparatas drėgnas, bet kokia elektros srovė gali sukelti trumpąjį jungimą ir visam laikui sugadinti grandines, kurias kitaip būtų galima išgelbėti. Todėl pirmasis žingsnis – jei aparatas dar įjungtas, jį nedelsiant išjungti. Jei jis jau išjungtas – neliesti maitinimo mygtuko.
Toliau – kuo greičiau išimti bateriją. Tai pašalina elektros šaltinį ir sumažina trumpojo jungimo riziką. Jei yra atminties kortelė – ją irgi išimti. Kortelė dažniausiai išgyvena drėgmę geriau nei pats aparatas, bet geriau ją apsaugoti.
Ką dar reikia padaryti iš karto:
- Atidarykite visus dangtelius – baterijos skyriaus, atminties kortelės lizdą, jungtis
- Jei ant aparato yra objektyvas – atsukite jį, kad drėgmė galėtų išgaruoti iš abiejų pusių
- Švelniu audiniu (geriausia mikropluoštu) nušluostykite išorę, bet nespauskite ir nestumdykite drėgmės gilyn
- Padėkite aparatą taip, kad vanduo galėtų nutekėti – pavyzdžiui, baterijos skyriumi žemyn
Ko kategoriškai nedaryti: nekišti aparato į krosnelę ar prie radiatoriaus, nepūsti karštu plaukų džiovintuvu tiesiai į aparatą (šiluma gali išlydyti plastiko dalis ar pažeisti jutiklį), nekratyti aparato siekiant išpurtyti vandenį – taip tik paskirstysite drėgmę po daugiau vietų.
Ryžiai – mitas ar tikras sprendimas?
Tikriausiai esate girdėję patarimą: įdėkite telefoną (ar fotoaparatą) į ryžius ir palikite parai. Šis metodas tapo beveik folkloru, bet tiesa yra kiek sudėtingesnė.
Ryžiai iš tikrųjų yra higroskopiniai – tai reiškia, kad jie sugeria drėgmę iš aplinkos. Teoriškai tai turėtų padėti. Praktiškai – efektas yra labai ribotas. Ryžiai sugeria drėgmę iš oro aplink juos, bet jie negali „ištraukti” vandens iš aparato vidaus, ypač jei drėgmė pateko giliai į grandines ar po ekranu.
Be to, ryžiai turi savo problemų: ryžių dulkės ir krakmolas gali patekti į aparatą ir sukurti papildomų problemų – užkimšti jungtis ar palikti nuosėdas ant optikos.
Kas veikia geriau? Silikagelio paketėliai – tie maži maišeliai su rutuliukais, kuriuos rasite naujų batų dėžėse ar elektronikos pakuotėse. Jie sugeria drėgmę daug efektyviau nei ryžiai. Jei turite jų namuose – puiku. Jei ne, galite nusipirkti specializuotų silikagelio paketėlių fotografijos parduotuvėse ar internete.
Aparatą su silikagelio paketėliais sudėkite į sandarų maišelį arba dėžutę ir palikite bent 48–72 valandas. Kuo ilgiau – tuo geriau. Kai kurie fotografai rekomenduoja net savaitę, ypač jei aparatas buvo visiškai panirdintas.
Drėgmės indikatoriai: kaip sužinoti, ar vanduo pateko vidun
Daugelyje modernių fotoaparatų, kaip ir telefonuose, yra drėgmės indikatoriai. Tai nedideli lipdukų tipo elementai, kurie keičia spalvą (paprastai iš baltos į raudoną arba rožinę), kai susiliečia su vandeniu. Jie dažniausiai yra baterijos skyriuje arba prie atminties kortelės lizdo.
Jei indikatorius pakeitė spalvą – tai reiškia, kad drėgmė tikrai pateko į aparatą. Tai svarbu žinoti ir dėl garantijos: jei indikatorius suveikė, gamintojas beveik visada atsisakys taisyti aparatą pagal garantiją, nes vanduo laikomas vartotojo klaida.
Tačiau net jei indikatorius nepakeitė spalvos – tai nereiškia, kad aparatas tikrai sausas. Indikatoriai reaguoja tik į tiesioginį kontaktą su vandeniu, o kondensacinė drėgmė gali sukelti problemų neaktyvuodama indikatoriaus.
Kondensacija – tylus priešas
Ne visada fotoaparatas patenka į vandenį tiesiogiai. Dažnai problema yra kondensacija – ir tai yra kur kas klastingesnis reiškinys, nes jis vyksta lėtai ir nepastebimai.
Kondensacija atsiranda, kai šaltas aparatas patenka į šiltą ir drėgną aplinką. Klasikinis pavyzdys: fotografuojate žiemą lauke, paskui įeinate į šiltą patalpą. Šaltas aparato korpusas pritraukia drėgmę iš šilto oro, ir ant visų paviršių – tiek išorinių, tiek vidinių – susidaro vandens lašeliai.
Tas pats gali nutikti, kai keliaujate į tropines šalis ir ištraukiate aparatą iš oro kondicionuojamo kambario į karštą ir drėgną orą. Arba kai fotografuojate prie vandens telkinių ankstų rytą, kai oro drėgnumas ypač aukštas.
Kaip to išvengti? Yra vienas paprastas, bet labai efektyvus metodas: prieš pereidami iš šaltos aplinkos į šiltą (arba atvirkščiai), įdėkite fotoaparatą į sandarų maišelį ar fotokrepšį. Leiskite jam lėtai prisitaikyti prie naujos temperatūros – tai gali užtrukti 30–60 minučių. Tik tada išimkite aparatą. Taip kondensacija susidarys ant maišelio, o ne ant aparato.
Jei kondensacija jau atsirado, elgkitės panašiai kaip su vandeniu: išjunkite aparatą, išimkite bateriją ir leiskite jam natūraliai išdžiūti šiltoje, sausoje vietoje. Paprastai kondensacijos sukelti pažeidimai yra mažesni nei tiesioginiai vandens pažeidimai, bet jei drėgmė patenka ant elektronikos plokštės – pasekmės gali būti tokios pat rimtos.
Kada patiems neužtenka: kreipimasis į servisą
Yra situacijų, kai namų metodai tiesiog nepadės arba net gali pakenkti. Jei aparatas buvo panirdintas į vandenį ilgiau nei kelias sekundes, jei vanduo buvo ne švarus (jūros vanduo, purvas, gėrimai – ypač pavojingi, nes juose yra mineralų ir cukraus, kurie palieka nuosėdas ir koroduoja grandines), arba jei po džiovinimo aparatas vis tiek neveikia – laikas kreiptis į profesionalus.
Jūros vanduo yra ypač agresyvus. Druskos kristalai, likę po išdžiūvimo, toliau koroduoja metalines dalis ir grandines. Todėl jei aparatas pateko į jūros vandenį, net jei jis atrodo veikiantis – rekomenduojama kuo greičiau nunešti jį į servisą. Korozija gali prasidėti po kelių dienų ar net savaičių.
Ką daryti prieš nešant į servisą:
- Neįjunkite aparato – net jei labai norite patikrinti, ar veikia
- Papasakokite serviso specialistui kuo tiksliau: kiek laiko aparatas buvo vandenyje, koks tai buvo vanduo, ką jūs jau bandėte daryti
- Jei aparatas pateko į jūros vandenį – kai kurie specialistai rekomenduoja prieš džiovinimą jį atsargiai perplauti distiliuotu vandeniu, kad pašalintų druskas. Bet tai – tik jei žinote, ką darote, arba jei taip pataria specialistas
- Nešdami į servisą, venkite dėti aparatą į sandarų maišelį be silikagelio – taip tik sukursite drėgną aplinką
Servisas paprastai atliks aparato išardymą, ultragarsinį valymą (ypač jei vanduo buvo nešvarus), grandines išdžiovins specialia įranga ir patikrins, ar nėra korozijos požymių. Tai kainuoja, bet dažnai yra pigiau nei naujo aparato pirkimas.
Draudimas ir garantija: ką verta žinoti iš anksto
Standartinė gamintojo garantija vandens žalos nedengia – tai beveik universali taisyklė. Todėl jei jūsų fotoaparatas yra brangus ir jūs aktyviai fotografuojate lauke, verta pagalvoti apie papildomą draudimą.
Kai kurios draudimo bendrovės siūlo specialų fotografijos įrangos draudimą, kuris apima ir netyčinius pažeidimus, įskaitant vandens žalą. Tokio draudimo kaina paprastai sudaro 1–3% nuo įrangos vertės per metus – tai gali atrodyti daug, bet palyginkite su taisymo ar pakeitimo kaina.
Taip pat verta žinoti, kad kai kurie aukščiausios klasės fotoaparatai turi apsaugą nuo oro sąlygų (angl. weather sealing). Tai reiškia, kad jie yra sandarinti nuo dulkių ir drėgmės. Tačiau svarbu suprasti: apsauga nuo oro sąlygų nereiškia, kad aparatą galima nardyti. Tai tik reiškia, kad jis atlaikys lietų ar drėgną aplinką geriau nei neapsaugotas aparatas. Ir net tokiems aparatams reikia naudoti atitinkamą objektyvą – jei objektyvas neturi oro sąlygų apsaugos, visa sistema tampa pažeidžiama.
Kai aparatas išgyvena – ir kai ne: realistiškas žvilgsnis
Sąžiningai kalbant – ne visi fotoaparatai išgyvena susitikimą su vandeniu. Daug kas priklauso nuo to, koks aparatas, kiek laiko jis buvo vandenyje, koks buvo vanduo ir kaip greitai bei teisingai buvo reaguota.
Kompaktiniai fotoaparatai, kur elektronika supakuota labai tankiai ir nėra galimybės lengvai išimti baterijos, dažnai kenčia labiau. Veidrodiniai ir beveidrodiniai aparatai su keičiamais objektyvais turi daugiau tarpų, pro kuriuos vanduo gali patekti, bet taip pat daugiau galimybių juos išardyti ir išvalyti.
Jei po visų pastangų aparatas vis tiek neveikia – tai dar ne visiškas pralaimėjimas. Atminties kortelė su jūsų nuotraukomis dažniausiai išgyvena, net jei pats aparatas žuvo. Baterija gali būti tinkama naudoti toliau. O jei aparatas veikia, bet ekranas liko su drėgmės pėdsakais ar dėmėmis – tai kosmetinė problema, kuri netrukdo fotografuoti, nors ir erzina.
Svarbiausia pamoka, kurią dauguma fotografų išmoksta tik po tokio incidento: prevenija visada pigesnė už gydymą. Vandeniui atsparus fotoaparato dėklas, apsauginis maišelis lietingam orui, paprastas įprotis nepalikti aparato ten, kur jis gali nukristi į vandenį – visa tai kainuoja centus, palyginti su taisymo sąskaitomis. O jei fotografuojate prie vandens reguliariai – galbūt verta investuoti į aparatą su rimtesne oro sąlygų apsauga arba į specialų povandeninį korpusą. Vanduo ir fotoaparatai gali sugyventi – tiesiog reikia šiek tiek daugiau pasiruošimo.
