Kai fotoaparatas susipažįsta su žeme
Kiekvienas fotografas, nesvarbu, ar tai pradedantysis su pirmuoju veidrodiniu aparatu, ar patyręs profesionalas su kelių tūkstančių eurų kainuojančia įranga, bent kartą yra išgyvenęs tą širdį sustabdantį momentą – fotoaparatas slysta iš rankų ir lekia žemyn. Sekundės dalį trunkantis kritimas, o paskui – tyla. Ir klausimas: ar viskas gerai?
Atsakymas, deja, dažnai būna ne toks, kokio norėtume. Fotoaparatai, nepaisant to, kad atrodo kaip tvirti, solidūs prietaisai, iš tikrųjų yra labai subtilūs optiniai ir elektroniniai instrumentai. Smūgis į grindis, asfalto dangą ar net minkštą kilimą gali sukelti pažeidimus, kurių iš pirmo žvilgsnio visiškai nematyti, tačiau kurie ims reikštis vėliau – pačiu netinkamiausiu metu.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas realiai nutinka fotoaparatui po kritimo: kokie pažeidimai būna dažniausi, kaip juos atpažinti ir ką daryti, kad situacija nepablogėtų.
Objektyvas – pirmasis smūgio auka
Statistiškai žiūrint, objektyvas nukenčia dažniausiai. Ir tai logiška – jis kyšo iš korpuso, yra sunkiausias aparato komponentas, todėl kritimo metu dažnai pirmasis liečia paviršių. Pažeidimai gali būti labai įvairūs priklausomai nuo to, kaip aparatas krito ir ant ko.
Pats akivaizdžiausias pažeidimas – priekinio stiklo įtrūkimas arba sudužimas. Tai matoma iš karto ir nekelia abejonių. Tačiau daug klastingesni yra vidiniai optiniai pažeidimai – lęšių grupių poslinkis, kuris akimi nematomas, bet tiesiogiai veikia vaizdo kokybę. Fotografas gali ilgai stebėtis, kodėl nuotraukos staiga tapo neryškios arba kodėl autofokusas nebetaiko tiksliai, ir net neįtarti, kad priežastis – tas kritimas prieš savaitę.
Kitas dažnas reiškinys – diafragmos mechanizmo pažeidimas. Diafragmos lapeliai yra itin ploni ir tikslūs, todėl net nedidelis smūgis gali juos sulenkti arba išstumti iš padėties. Simptomai: diafragma nebesusitraukia tolygiai, nuotraukose atsiranda netaisyklingos formos bokeh efektas arba ekspozicija tampa nestabili.
Zoom objektyvuose papildomai gali nukentėti varikliukai ir krumpliaračiai, atsakingi už fokusavimą ir priartinimą. Jei po kritimo zoom sukasi sunkiau nei įprastai arba pasigirsta trintis, tai aiškus ženklas, kad kažkas viduje pasislinko.
Praktinis patarimas: po bet kokio kritimo pirmiausia patikrinkite, ar objektyvas normaliai prisijungia prie korpuso. Jei jungties kontaktai sulenkti ar pažeisti, jungti objektyvą į korpusą gali būti pavojinga – galite pažeisti abu komponentus vienu metu.
Korpuso pažeidimai: nuo kosmetikos iki katastrofos
Korpuso pažeidimus galima suskirstyti į dvi kategorijas: kosmetinius ir funkcinius. Kosmetiniai – tai įbrėžimai, įlenkimai, nuluptas dažas. Jie atrodo negražiai, bet fotografavimui netrukdo. Funkciniai – visai kita istorija.
Vienas dažniausių funkcinių korpuso pažeidimų – atminties kortelės arba akumuliatoriaus skyriaus dangtelio deformacija. Jei dangtelis po kritimo nebesidaro sandariai, tai ne tik nepatogu – tai reiškia, kad aparatas nebėra apsaugotas nuo drėgmės ir dulkių, net jei jis buvo pozicionuojamas kaip atsparus oro sąlygoms.
Rimtesnis scenarijus – kai smūgis paveikia veidrodžio dėžę (veidrodiniuose aparatuose). Veidrodis, esantis aparato viduje, yra labai tiksliai sukalibruotas. Net mažiausias jo poslinkis reiškia, kad vaizdo ieškiklis rodys viena, o jutiklis fiksuos kita. Tokiu atveju nuotraukos bus nuolat netiksliai sufokusuotos, ir tai pastebėsite tik vėliau, peržiūrėdami nuotraukas kompiuteryje.
Beje, veidrodžio pažeidimas – vienas brangiausių remontų. Veidrodžio pakeitimas ir kalibravimas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų, priklausomai nuo aparato modelio.
Taip pat dažnai nukenčia mygtukai ir ratukai. Jie gali tiesiog nuskilti, arba, kas dar blogiau, jų mechanizmas gali pažeisti vidinę plokštę, prie kurios jie prijungti.
Jutiklis – tylus, bet brangus nukentėjusysis
Apie jutiklio pažeidimus kalbama rečiausiai, bet jie gali būti patys brangiausi. Jutiklis – tai širdis, dėl kurios visas aparatas ir egzistuoja. Jis yra apsaugotas korpuso viduje, todėl tiesioginis smūgis jam retai nutinka. Tačiau smūgio banga, pereinanti per visą aparato konstrukciją, gali padaryti savo.
Dažniausias jutiklio problema po kritimo – ne jo pats pažeidimas, o dulkės ir stiklo šukės, kurios patenka ant jutiklio paviršiaus, jei kritimo metu buvo pažeistas priekinis stiklas arba objektyvo jungtis. Dulkės ant jutiklio matomos nuotraukose kaip tamsūs taškai, ypač ryškūs fotografuojant vienodą foną (dangų, baltą sieną) su susiaurinta diafragma.
Pats jutiklio fizinis pažeidimas – įbrėžimas arba įtrūkimas – yra retas, bet jei nutinka, aparatas praktiškai nurašomas. Jutiklio keitimas dažnai kainuoja tiek, kiek pats aparatas arba daugiau.
Dar vienas subtilus dalykas – jutiklio laikiklių deformacija. Jutiklis turi būti tiksliai lygiagretus su objektyvo optine ašimi. Jei smūgis šiek tiek pastūmė jutiklį, nuotraukose vienas kampas bus ryškus, o kitas – neryškus. Tai vadinama „focus shift” problema, ir ją diagnozuoti be specialios įrangos labai sunku.
Elektronika ir programinė įranga: nematomos žaizdos
Tai bene labiausiai neįvertinama kritimo pasekmė. Žmonės dažnai galvoja: jei aparatas įsijungia ir fotografuoja, vadinasi, viskas gerai. Bet elektronika gali būti pažeista taip, kad simptomai atsiras tik po kurio laiko.
Smūgio metu gali atsijungti arba pasislinkyti vidiniai kabeliai, jungiančius skirtingus aparato komponentus. Iš pradžių viskas veikia, bet po kelių savaičių pradeda šmėkšoti klaidos pranešimai, aparatas ima strigti arba visai nebeįsijungia.
Taip pat gali nukentėti kondensatoriai ir kiti smulkūs elektroniniai komponentai ant pagrindinės plokštės. Jie gali tiesiog atsilituoti nuo plokštės. Rezultatas – atsitiktiniai gedimai, kuriuos labai sunku diagnozuoti net servisui.
Vaizdo ieškiklio elektronika – dar viena pažeidžiama vieta. Elektroninis vaizdo ieškiklis (EVF) arba LCD ekranas gali atrodyti gerai iš išorės, bet turėti vidinių įtrūkimų, kurie pamažu plinta. Ekranas gali veikti iš pradžių, bet po kelių dienų ant jo atsiras tamsios dėmės arba jis visai nustos veikti.
Svarbu žinoti: jei po kritimo aparatas elgiasi keistai – šąla, rodo neįprastus klaidos kodus, nebeišsaugo nuotraukų kortelėje – nedelskite su apsilankymu servise. Kuo ilgiau naudosite pažeistą aparatą, tuo didesnė tikimybė, kad pažeidimas išplis.
Kaip smūgio jėga ir paviršius keičia žaidimo taisykles
Ne visi kritimai vienodi. Pažeidimų pobūdis labai priklauso nuo kelių kintamųjų: kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krito aparatas, ir to, kuria puse jis krito.
Kritimas nuo stalo (apie 70-80 cm) ant kietų grindų – vienas dažniausių scenarijų. Tokiu atveju smūgio jėga yra pakankama, kad pažeistų objektyvą arba ekraną, bet paprastai nepakankama, kad sugadintų jutiklį ar pagrindinę plokštę. Kritimas nuo peties aukščio (150-160 cm) ant asfalto – jau rimtesnė situacija, kur galimi kombinuoti pažeidimai.
Paviršius taip pat labai svarbus. Betonas ar akmuo sukoncentruoja smūgį mažame plote, sukeldamas lokalinius, bet giliai einančius pažeidimus. Medis šiek tiek amortizuoja smūgį. Vanduo – atskira tema: net trumpas panardinimas gali sunaikinti aparatą, kuris neturi vandens atsparumo.
Kuria puse krito aparatas – irgi svarbu. Kritimas ant objektyvo reiškia, kad visa smūgio jėga eina per optiką. Kritimas ant korpuso šono gali paveikti veidrodį arba jutiklį. Kritimas ant ekrano – akivaizdžiai sugadintas ekranas, bet korpusas ir optika gali išlikti sveiki.
Dar vienas faktorius – ar aparatas krito su objektyvu, ar be jo. Aparatas be objektyvo yra daug pažeidžiamesnis, nes jutiklis lieka neapsaugotas, o korpuso jungtis gali deformuotis.
Ką daryti iškart po kritimo
Pirmoji reakcija po kritimo dažnai būna – pakelti aparatą ir iš karto jį įjungti, patikrinti, ar viskas veikia. Tai suprantama, bet ne visada išmintinga.
Pirmiausia – vizualiai apžiūrėkite aparatą neįjungdami. Ieškokite akivaizdžių pažeidimų: įtrūkusio stiklo, deformuotų dalių, atskilusių gabalėlių. Jei matote, kad kažkas aiškiai sulūžo, neįjunkite aparato – kreipkitės į servisą.
Jei vizualiai viskas atrodo gerai, atsargiai įjunkite aparatą. Klausykitės neįprastų garsų – trintis, spragsėjimas, neįprasti mechaniniai garsai yra blogi ženklai. Patikrinkite, ar visi mygtukai veikia, ar ekranas rodo vaizdą be dėmių.
Padarykite keletą bandomųjų nuotraukų – geriausia vienodo fono (sienos) su skirtingomis diafragmomis. Taip patikrinsite, ar nėra dulkių ant jutiklio ir ar diafragma veikia teisingai. Padarykite nuotrauką su autofokusu ir patikrinkite, ar fokusas tikslus.
Jei aparatas veikia normaliai – gerai, bet tai nereiškia, kad pažeidimų nėra. Rekomenduojama per artimiausias kelias savaites stebėti aparato elgesį ir, jei kyla mažiausių abejonių, apsilankyti servise profilaktinei apžiūrai.
Ko nedaryti: nebandykite patys ardyti aparato, net jei manote, kad žinote, ką darote. Fotoaparatų mechanizmai yra labai tikslūs, ir neteisingas ardymas gali sunaikinti tai, kas dar buvo išgelbėjama.
Draudimas, garantija ir servisas: ką reikia žinoti
Daugelis fotografų nustemba sužinoję, kad standartinė gamintojo garantija kritimo pažeidimų nedengia. Garantija paprastai taikoma tik gamybos defektams, o mechaninis pažeidimas dėl kritimo – tai jau jūsų problema.
Tačiau yra kelios galimybės. Pirma – turto draudimas. Daugelis draudimo kompanijų siūlo fotoaparatų draudimą nuo atsitiktinių pažeidimų. Prieš perkant brangią įrangą, verta pagalvoti apie tokį draudimą – mėnesinė įmoka dažnai būna simbolinė, palyginti su galimais remonto kaštais.
Antra – kai kurie gamintojai ir pardavėjai siūlo papildomą apsaugos planą (extended warranty), kuris gali apimti ir atsitiktinius pažeidimus. Verta perskaityti sąlygas atidžiai.
Dėl serviso – visada rinkitės oficialius arba sertifikuotus servisus. Taip, jie gali būti brangesni nei „garažiniai” meistrai, bet jie turi reikiamą įrangą kalibravimui ir originalias atsargines dalis. Netinkamas remontas gali sunaikinti aparatą galutinai.
Prieš atiduodami aparatą į servisą, paprašykite išankstinės diagnozės ir kainos sąmatos. Kartais remontas kainuoja daugiau nei naujas aparatas – tokiu atveju geriau investuoti į naują įrangą.
Geriau neleisti kritimui įvykti: prevencija, kuri tikrai veikia
Visa ši informacija apie pažeidimus yra naudinga, bet dar naudingiau – neleisti kritimui įvykti. Ir čia nėra jokios magijos – tik kelios paprastos taisyklės, kurių daugelis fotografų nesilaikosi, kol nepatiria pirmojo kritimo.
Dirželis – absoliutus būtinumas. Ir ne tas plonas dirželis, kuris ateina su aparatu dėžutėje, o kokybiškas, patikimas dirželis, kurį nešiojate ne ant kaklo, o per petį arba ant riešo. Riešo dirželis ypač efektyvus – net jei aparatas slysta iš rankų, jis lieka prie jūsų.
Krepšiai ir dėklai su amortizacija – kita prevencijos priemonė. Jei transportuojate aparatą, jis turi būti saugiai įdėtas, ne tiesiog mesti į kuprinę kartu su kitais daiktais.
L formos laikiklis (L-bracket) ir kitos tvirtos rankenos ne tik palengvina fotografavimą, bet ir suteikia papildomą apsaugą – aparatas geriau laikomas rankoje.
Fotografuojant nepatogiose vietose – ant kopėčių, prie vandens, ant uolų – visada naudokite dirželį ir, jei įmanoma, fotografuokite su pagalbininku, kuris gali padėti, jei atsitiks kas nors netikėta.
Ir paskutinis dalykas, kurį daugelis ignoruoja: nefotografuokite pavargę. Didžioji dalis fotoaparatų kritimų įvyksta tada, kai fotografas yra pavargęs, skuba arba nėra susikaupęs. Tai skamba trivialiai, bet statistika kalba pati už save.
Kritimas įvyko – gyvenimas tęsiasi
Fotoaparato kritimas – tai nemalonus, bet dažnai ne katastrofiškas įvykis. Svarbu nepulti į paniką ir elgtis racionaliai: apžiūrėti aparatą, atlikti bazinius testus, o jei kyla abejonių – kreiptis į specialistus. Daugeliu atvejų pažeidimai yra taisomi, nors tai gali kainuoti laiko ir pinigų.
Kita vertus, kritimas dažnai tampa gera pamoka. Po jo fotografai pradeda rimčiau žiūrėti į prevenciją – perka geresnius dirželius, investuoja į draudimą, atidžiau elgiasi su įranga. Tai savotiškas brangiai mokamas, bet vertingas pamoka.
Svarbiausia atsiminti: fotoaparatas yra tik įrankis. Jis gali būti pataisytas arba pakeistas. Nuotraukos, kurių nepadarėte, nes bijojote fotografuoti po kritimo – tos jau prarastos. Todėl, išsiaiškinus pažeidimų mastą ir atlikus reikiamą remontą, grįžkite prie fotografavimo. Žemė po kojomis visada bus, bet šviesa, momentas ir kadras – ne.
