Kodėl mirrorless fotoaparatai genda kitaip nei DSLR
Sisteminiai fotoaparatai, arba mirrorless kameros, per pastarąjį dešimtmetį tapo tikru fotografijos pasaulio standartu. Sony, Fujifilm, Nikon, Canon – visi didieji gamintojai jau seniai perkėlė savo dėmesį į šį formatą, o DSLR eros pabaiga nebeatrodo kaip spekuliacija, o kaip neišvengiama realybė. Tačiau kartu su technologine pažanga atėjo ir naujų problemų, kurių daugelis fotografų tiesiog nenumatė pirkdami savo pirmą ar antrą sisteminę kamerą.
Skirtingai nuo senųjų veidrodinių fotoaparatų, mirrorless konstrukcija iš esmės pakeitė tai, kaip šie įrenginiai genda ir kaip juos reikia taisyti. Nėra veidrodžio mechanizmo – tai skamba kaip privalumas, ir iš dalies taip ir yra. Tačiau vietoj jo atsirado kiti sudėtingi komponentai: elektroninis vaizdo ieškiklis, daug sudėtingesnė elektronika, kitoks sandarinimas. Ir svarbiausia – jutiklis dabar yra tiesiogiai veikiamas aplinkos, kai tik nuimamas objektyvas.
Taisyti mirrorless kamerą namuose, remiantis YouTube vaizdo įrašais, yra daug rizikingiau nei taisyti seną Canon 600D. Čia kalbame apie įrenginius, kurių jutikliai gali kainuoti kelis šimtus eurų, o vidinė elektronika yra suprojektuota taip, kad bet koks netinkamas judesys gali sugadinti daugiau nei vieną komponentą vienu metu.
Dažniausios mirrorless kamerų gedimų priežastys
Prieš kalbant apie taisymą, verta suprasti, kas iš tikrųjų dažniausiai sugenda. Patirtis rodo, kad problemos skirstosi į kelias aiškias kategorijas.
Jutiklio užteršimas ir gedimas. Tai bene dažniausia problema, su kuria susiduria mirrorless kamerų savininkai. Kadangi nėra veidrodžio, kuris bent minimaliai apsaugotų jutiklį, keičiant objektyvą dulkės ir drėgmė patenka tiesiai ant jutiklio paviršiaus. Daugelis kamerų turi anti-dulkių sistemas, tačiau jos nėra visagalės. Dar blogiau – kai kurie fotografai, pastebėję dėmes ant nuotraukų, bando valyti jutiklį patys ir jį subraižo arba pažeidžia elektrostatiniu krūviu.
Elektroninio vaizdo ieškiklio (EVF) gedimai. EVF yra vienas iš tų komponentų, kurio DSLR tiesiog neturėjo. Jis gali mirti dėl smūgio, drėgmės ar tiesiog dėl to, kad yra sudėtinga elektronika su savo gyvavimo ciklu. Kai EVF pradeda rodyti spalvų iškraipymus, mirgėjimą arba visiškai nustoja veikti, daugelis fotografų klaidingai mano, kad sugedo pati kamera.
Užrakto mechanizmo problemos. Taip, mirrorless kamerose vis dar yra mechaninis užraktas (daugumoje modelių). Ir jis vis dar gali sugesti. Tipinis užrakto resursas yra nuo 100 000 iki 400 000 paspaudimų, priklausomai nuo modelio. Profesionalūs fotografai šią ribą pasiekia greičiau nei manote. Požymiai – netolygi ekspozicija, juostos ant nuotraukų arba visiškas atsisakymas fotografuoti.
Jungtys ir mygtukai. USB-C, HDMI, baterijos skyriaus kontaktai – visa tai su laiku dėvisi. Ypač jei kamera naudojama aktyviai, prijunginėjant įvairius kabelius. Baterijos skyriaus kontaktų problema yra ypač nemaloni, nes kamera tiesiog nustos įsijungti be jokių kitų požymių.
Drėgmės pažeidimai. Daugelis mirrorless kamerų turi apsaugą nuo oro sąlygų (weather sealing), tačiau tai nereiškia, kad jos yra vandeniui atsparios. Sandarinimas su laiku pablogėja, tarpinės džiūsta, ir kamera, kuri prieš trejus metus ramiai dirbo lietuje, dabar gali sugesti po pirmo stipraus lietaus.
Ką galite pataisyti patys ir ko geriau neliesti
Čia reikia būti atviriems: mirrorless kamerų savitaisymo galimybės yra gerokai siauresnės nei senų veidrodinių kamerų. Tačiau kai kuriuos dalykus vis tiek galima padaryti patiems, jei esate atsargūs ir turite tinkamus įrankius.
Jutiklio valymas – tai vienas iš tų dalykų, kurį galima išmokti daryti patiems, bet reikia žinoti kaip. Naudokite specialius jutiklio valymo rinkinius (sensor cleaning kits), kuriuos galima įsigyti fotografijos parduotuvėse. Procesas: kamera įjungiama į valymo režimą (mirror lock-up arba sensor cleaning mode), užraktas atidaromas, ir specialiu šepetėliu arba drėgnu tamponu atsargiai nuvaloma jutiklio paviršius. Svarbiausia taisyklė – niekada nenaudokite suslėgto oro skardinių, nes jos gali palikti cheminių liekanų ir dar labiau sugadinti jutiklį.
Išorinių dalių keitimas – guminis apvalkalas, dangteliai, akies taurė prie EVF. Tai paprasti komponentai, kuriuos galima užsisakyti iš gamintojo arba trečiųjų šalių tiekėjų ir pakeisti patiems be jokio specialaus išsilavinimo.
Baterijos ir atminties kortelių lizdų valymas – galima atsargiai išvalyti kontaktus specialiu elektroniniu valiklio purškikliu. Tačiau jei kontaktai yra fiziškai pažeisti ar sulenkti, tai jau servisas.
Ką tikrai geriau palikti profesionalams: užrakto keitimas, EVF keitimas, pagrindinės plokštės remontas, jutiklio keitimas, bet kokie vidiniai laidai ir jungtys. Mirrorless kamerų viduje komponentai yra supakuoti labai kompaktiškai, ir norint pasiekti vieną dalį, dažnai reikia išardyti pusę kameros. Be tinkamų įrankių ir patirties, rizika sugadinti dar daugiau yra labai reali.
Kaip pasirinkti tinkamą servisą
Lietuvoje mirrorless kamerų servisų pasirinkimas nėra labai platus, bet jis egzistuoja. Ir čia svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad neišleistumėte pinigų veltui arba, dar blogiau, negautumėte kameros atgal dar labiau sugadintos.
Pirmiausia – oficialūs servisai. Canon, Nikon, Sony ir kiti gamintojai turi savo įgaliotus servisus arba partnerius Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Oficialus servisas reiškia originalias atsargines dalis, technikus, kurie yra apmokyti dirbti su konkrečiais modeliais, ir garantiją po remonto. Minusas – kaina. Oficialus servisas paprastai kainuoja daugiau nei nepriklausomi servisai.
Nepriklausomi servisai gali būti puiki alternatyva, ypač jei kamera nebėra garantijoje ir jei servisas turi gerą reputaciją. Prieš atiduodant kamerą, verta paklausti kelių dalykų: ar jie dirba su jūsų konkrečiu modeliu, ar naudoja originalias ar trečiųjų šalių dalis, kiek laiko truks remontas ir ar suteikiama garantija po remonto. Jei servisas vengia atsakyti į šiuos klausimus arba negali pateikti aiškios kainų sąmatos, tai yra raudonas vėliavėlis.
Taip pat verta patikrinti atsiliepimus internete – ne tik Google Maps, bet ir fotografijos forumuose bei Facebook grupėse. Fotografų bendruomenė yra gana aktyvi ir dažnai dalinasi patirtimi apie servisus.
Vienas praktinis patarimas: prieš atiduodant kamerą į servisą, nufotografuokite ją iš visų pusių ir užfiksuokite visus esamus įbrėžimus bei pažeidimus. Tai apsaugos jus nuo situacijos, kai servisas grąžina kamerą su naujais pažeidimais ir teigia, kad taip ji ir buvo atvežta.
Remonto kainų realybė ir kada verta taisyti
Tai klausimas, kurį sau užduoda kiekvienas, kai kamera sugenda: ar verta taisyti, ar geriau pirkti naują? Atsakymas priklauso nuo kelių faktorių, ir čia reikia būti sąžiningais su savimi.
Jutiklio valymas profesionaliame servise paprastai kainuoja nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo kameros modelio ir užterštumo laipsnio. Tai beveik visada verta daryti, nes alternatyva – pirkti naują kamerą dėl dulkių ant jutiklio – yra absurdiška.
Užrakto keitimas – čia kainos jau rimtesnės. Priklausomai nuo modelio, tai gali kainuoti nuo 150 iki 500 eurų su dalimis ir darbu. Sony A7 serijos kameroms, pavyzdžiui, užrakto keitimas yra gana brangus darbas, nes pasiekti užraktą reikia išardyti nemažą dalį kameros. Jei kamera yra senesnė ir jos rinkos vertė yra 400-500 eurų, tai taisyti gali nebūti ekonomiškai prasminga.
Pagrindinės plokštės keitimas – tai dažniausiai yra tas atvejis, kai taisymas tampa neekonomiškas. Pagrindinė plokštė gali kainuoti tiek pat arba daugiau nei pati kamera naudotų rinkoje. Išimtis – jei tai profesionali kamera, kurią pakeisti nauja kainuotų 3000+ eurų.
Praktinė taisyklė, kurią naudoja daugelis fotografų: jei remonto kaina viršija 40-50% kameros rinkos vertės naudotų, geriau investuoti tuos pinigus į naują ar naudotą pakaitą. Tačiau čia reikia atsižvelgti ir į tai, kiek laiko dar planuojate naudoti šį modelį ir ar jis atitinka jūsų poreikius.
Draudimas ir garantija – ko daugelis nežino
Daugelis fotografų, ypač pradedantieji, net nesusimąsto apie fotoaparato draudimą, kol kamera nenukrenta arba nepatenka į lietų. Ir tada pasirodo, kad standartinis turto draudimas dažnai neapima fotografijos įrangos arba apima ją su tokiomis išlygomis, kad praktiškai gauti kompensaciją yra labai sunku.
Yra specialūs fotografijos įrangos draudimo produktai, kurie apima ne tik vagystę ar fizinį pažeidimą, bet ir netyčinius gedimus, vandens žalą ir net objektyvų bei blykstių praradimą. Tokie draudimai egzistuoja ir Lietuvoje, nors jų pasirinkimas nėra labai platus. Verta pasiteirauti pas draudimo brokerį.
Kalbant apie gamintojo garantiją – standartinė garantija paprastai yra vieneri arba dveji metai ir apima tik gamybinius defektus, ne fizinę žalą ar nusidėvėjimą. Kai kurie gamintojai siūlo išplėstinę garantiją už papildomą mokestį. Sony, pavyzdžiui, turi tokią programą kai kuriose rinkose. Ar tai verta? Priklauso nuo to, kaip intensyviai naudojate kamerą ir koks jūsų santykis su rizika.
Vienas dalykas, kurį tikrai verta žinoti: jei kamera sugenda garantijos laikotarpiu, niekada nebandykite jos taisyti patys ar neoficialiame servise prieš kreipiantis į oficialų servisą. Net jei problema atrodo smulki, savarankiškas taisymas automatiškai anuliuoja garantiją, ir gamintojas turės visas teises atsisakyti nemokamo remonto.
Prevencija: kaip prailginti kameros gyvenimą
Geriausia kamerų taisymo strategija – vengti situacijų, kai taisymas tampa būtinas. Tai skamba banaliai, bet daugelis gedimų iš tikrųjų yra išvengiami su paprastomis priemonėmis.
Objektyvų keitimas – tai momentas, kai mirrorless kamera yra labiausiai pažeidžiama. Keiskite objektyvus kuo greičiau, kamerą nukreipdami žemyn, kad dulkės nekristų tiesiai ant jutiklio. Venkite keisti objektyvus stipraus vėjo, smėlio ar dulkių aplinkoje. Jei neišvengiama, darykite tai kuo greičiau ir iš karto uždenkite kamerą.
Laikykite kamerą tinkamoje aplinkoje. Drėgmė yra vienas didžiausių elektronikos priešų. Jei fotografuojate drėgnoje aplinkoje, po fotografavimo leiskite kamerai išdžiūti kambario temperatūroje prieš dedant ją į krepšį ar dėklą. Silikagelio paketėliai kamerų krepšiuose yra pigus ir efektyvus sprendimas.
Reguliariai tikrinkite ir valykite kontaktus – tiek baterijos skyriuje, tiek objektyvo jungtyje. Oksidacija ant kontaktų gali sukelti įvairių keistų problemų, kurios atrodo kaip rimti gedimai, bet iš tikrųjų išsprendžiamos paprastu valymu.
Atnaujinkite programinę įrangą (firmware). Tai dažnai pamirštama, bet gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie ne tik prideda funkcijų, bet ir ištaiso klaidas, galinčias sukelti nestandartinius gedimus. Sony ir Fujifilm yra ypač aktyvūs šioje srityje.
Naudokite tinkamą krepšį ar dėklą. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis fotografų nešioja brangią kamerą nepakankamai apsaugotą. Geras krepšys su tinkamu paminkštinimu gali išgelbėti kamerą nuo smūgio, kuris kitaip sugadintų jutiklį ar pagrindinę plokštę.
Kai kamera jau pas meistrus – ką daryti tuo tarpu
Remonto laikas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo gedimo sudėtingumo ir atsarginių dalių prieinamumo. Kai kurios dalys turi būti užsakomos iš gamintojo, o tai gali užtrukti. Ką daryti tuo metu, ypač jei fotografija yra jūsų darbas?
Kameros nuoma yra puikus sprendimas, apie kurį daugelis net nesusimąsto. Lietuvoje yra fotografijos įrangos nuomos paslaugų, kur galima išsinuomoti tiek kamerą, tiek objektyvus trumpam laikotarpiui. Tai kainuoja kur kas mažiau nei prarasti darbo užsakymus.
Jei turite draugų ar kolegų fotografų, galbūt galite laikinai pasiskolinti jų atsarginę kamerą. Fotografų bendruomenė paprastai yra solidari tokiose situacijose.
Taip pat verta pagalvoti apie tai, ar jūsų darbo eigoje yra rezervinis planas. Profesionalūs fotografai dažnai turi bent dvi kameras ne tik dėl patikimumo darbo metu, bet ir kaip atsarginį variantą remonto atveju. Tai investicija, kuri atsipirka pirmą kartą, kai pagrindinė kamera sugenda prieš svarbų užsakymą.
Ir dar vienas praktinis patarimas: kai kamera grįžta iš serviso, nedelsdami ją išbandykite. Nufotografuokite kelias dešimtis kadrų, patikrinkite visas funkcijas, peržiūrėkite nuotraukas kompiuteryje. Jei kažkas atrodo ne taip – iš karto kreipkitės į servisą, kol dar galioja garantija po remonto. Laukimas tik apsunkins situaciją.
Mirrorless era ir ilgalaikis mąstymas apie įrangą
Mirrorless fotoaparatai nėra tiesiog DSLR be veidrodžio. Tai iš esmės kitokia technologijų ekosistema, reikalaujanti kitokio požiūrio į priežiūrą, taisymą ir ilgalaikį planavimą. Ir kuo greičiau fotografai tai supranta, tuo mažiau nemalonių staigmenų jų laukia.
Svarbiausia išsinešti mintis iš viso to, kas pasakyta: mirrorless kameros yra sudėtingi įrenginiai, kuriuose savitaisymo galimybės yra ribotos, tačiau tinkama prevencija ir reguliari priežiūra gali žymiai sumažinti gedimų tikimybę. Kai gedimas vis dėlto įvyksta, verta gerai apgalvoti ekonominę pusę prieš priimant sprendimą taisyti ar keisti. Oficialūs servisai suteikia saugumą ir garantiją, nepriklausomi – gali būti pigesni, bet reikia kruopščiai tikrinti jų reputaciją.
Fotografija yra brangi aistra arba brangi profesija – priklausomai nuo to, kaip į ją žiūrite. Tačiau abiem atvejais protingas požiūris į įrangos priežiūrą ir taisymą gali sutaupyti nemažai pinigų ir nervų. O tai reiškia daugiau laiko tam, kam kamera ir buvo nupirkta – fotografuoti.
